1Štai ateina VIEŠPATIES diena, ir tavo grobis bus padalintas tavo tarpe.
2Nes aš surinksiu visas tautas į mūšį prieš Jeruzalę; miestas bus paimtas, namai apiplėšti, moterys išprievartautos; ir pusė miesto išeis į nelaisvę, o tautos likutis nebus iškirstas iš miesto.
3Tada VIEŠPATS išeis ir kariaus prieš tas tautas, kaip jis kariavo mūšio dieną.
4Ir tą dieną jo kojos atsistos ant Alyvų kalno, esančio rytuose prieš Jeruzalę, ir Alyvų kalnas perskils per vidurį į rytus ir į vakarus, ir bus labai didelis slėnis; pusė kalno pasitrauks į šiaurę, o pusė – į pietus.
5Ir jūs bėgsite į kalnų slėnį; nes kalnų slėnis sieks iki Azalo; taip, jūs bėgsite, kaip bėgote nuo žemės drebėjimo Judos karaliaus Uzijo dienomis; ir ateis VIEŠPATS, mano Dievas, ir visi šventieji su tavimi.
6Ir tą dieną įvyks, kad šviesa nebus nei šviesi, nei tamsi;
7bet tai bus viena diena, žinoma VIEŠPAČIUI, nei diena, nei naktis; bet įvyks, kad vakaro metu bus šviesu.
8Ir tą dieną bus, kad gyvieji vandenys tekės iš Jeruzalės: pusė jų į priekinę jūrą, o pusė jų į užnugarinę jūrą; tai bus vasarą ir žiemą.
9Ir VIEŠPATS bus visos žemės karalius; tą dieną bus vienas VIEŠPATS ir jo vardas vienas.
10Visa ta šalis pasikeis, bus kaip lyguma nuo Gebos iki Rimono, į pietus nuo Jeruzalės; ji bus pakelta ir apgyvendinta savo vietoje, nuo Benjamino vartų iki Pirmųjų vartų vietos, iki Kertinių vartų, ir nuo Hananelio bokšto iki karaliaus vyno spaustuvų.
11Ir žmonės gyvens joje, ir nebebus visiško sunaikinimo; bet Jeruzalė bus saugiai apgyventa.
12O tokia bus rykštė, kuria VIEŠPATS suduos visoms tautoms, kariavusioms prieš Jeruzalę: jų kūnai ištirps, jiems tebestovint ant kojų, jų akys ištirps savo akiduobėse, ir jų liežuviai ištirps jų burnose.
13Ir tą dieną įvyks, kad jų tarpe bus didelis sąmyšis nuo VIEŠPATIES; ir jie kiekvienas nutvers savo artimo ranką, ir jų ranka pakils prieš savo artimo ranką.
14Juda irgi kariaus Jeruzalėje; ir bus surinkti visų aplinkinių pagonių turtai: didelė gausybė aukso, sidabro ir drabužių.
15Ir tokia pat rykštė, kaip šita rykštė, bus žirgams, mulams, kupranugariams, asilams ir visiems gyvuliams, esantiems tose palapinėse.
16Ir įvyks, kad visi, kurie išliks iš visų tautų, atėjusių prieš Jeruzalę, iš metų į metus eis aukštyn garbinti Karaliaus, kariuomenių VIEŠPATIES, ir švęsti Padangčių šventės.
17Ir bus, jei kas iš visų žemės šeimų neateis aukštyn į Jeruzalę garbinti Karaliaus, kariuomenių VIEŠPATIES, jiems nebus lietaus.
18Ir jei Egipto šeima, kuri neturi lietaus, neis aukštyn ir neateis, tuomet bus ta rykštė, kuria VIEŠPATS ištiks pagonis, kurie neateina aukštyn švęsti Padangčių šventės.
19Tokia bus Egipto bausmė ir bausmė visų tautų, kurios neateina aukštyn švęsti Padangčių šventės.
20Tą dieną ant žirgų varpelių bus parašyta „ŠVENTUMAS VIEŠPAČIUI“; ir puodai VIEŠPATIES namuose bus kaip taurės prieš aukurą.
21Taip, kiekvienas puodas Jeruzalėje ir Judoje bus šventumas kariuomenių VIEŠPAČIUI; ir visi aukojantys ateis, paims iš jų ir juose virs; ir tą dieną nebebus kanaaniečio kariuomenių VIEŠPATIES namuose.