Malachi 1— LTKJV

¹VIEŠPATIES žodžio našta Izraeliui per Malachiją.

²„Aš jus pamilau, – sako VIEŠPATS. – Tačiau jūs sakote: ‘Kuo tu mus pamilai?’ Argi Ezavas nebuvo Jokūbo brolis? – sako VIEŠPATS; – tačiau aš mylėjau Jokūbą,

³o Ezavo nekenčiau, ir jo kalnus bei jo paveldą paverčiau dykyne dykumos slibinams“.

⁴Kadangi Edomas sako: „Mes esame nuskurdinti, bet mes grįšime ir atstatysime dykvietes“; taip sako kariuomenių VIEŠPATS: „Jie statys, bet aš griausiu; ir juos vadins ‘nedorybės ribomis’ ir ‘tauta, prieš kuriuos VIEŠPATS pasipiktinęs per amžius’.

⁵Jūsų akys matys ir jūs sakysite: ‘VIEŠPATS bus išaukštintas nuo Izraelio ribų’.

⁶Sūnus gerbia savo tėvą ir tarnas savo valdovą; tad jei aš esu tėvas, kur yra mano garbė? Ir jei aš esu valdovas, kur yra mano baimė? – sako kariuomenių VIEŠPATS jums, kunigai, kurie niekinate mano vardą. Ir jūs sakote: ‘Kuo mes paniekinome tavo vardą?’

⁷Jūs aukojate ant mano aukuro suterštą duoną; ir jūs sakote: ‘Kuo mes suteršėme tave?’ Tuo, kad jūs sakote: ‘VIEŠPATIES stalas yra niekingas’.

⁸Ir jei aukojate aklą kaip auką, ar tai nėra blogai? Ir jei aukojate raišą ir ligotą, ar tai nėra blogai? Aukok tai savo valdytojui; ar jis bus patenkintas tavimi, ar tave priims? – sako kariuomenių VIEŠPATS.

⁹– O dabar, meldžiu jus, maldaukite Dievą, kad jis būtų mums maloningas; tai buvo pagal jūsų būdą; ar jis atsižvelgs į jūsų asmenybę?– sako kariuomenių VIEŠPATS.

¹⁰– Kas yra tarp jūsų, kuris uždarytų duris veltui? Nei veltui nekurkite ugnies ant mano aukuro. Aš nemėgstu jūsų, – sako kariuomenių VIEŠPATS, – ir nepriimsiu aukos iš jūsų rankų.

¹¹Nes nuo saulės patekėjimo iki jos nusileidimo didis bus mano vardas tarp pagonių; ir kiekvienoje vietoje mano vardui bus aukojami smilkalai ir tyra auka; nes didis bus mano vardas tarp pagonių, – sako kariuomenių VIEŠPATS.

¹²– Bet jūs suteršėte jį tuo, kad sakote: ‘VIEŠPATIES stalas yra suterštas; ir jo vaisius, tai yra, jo maistas, yra niekingas’.

¹³Taip pat jūs sakėte: ‘Štai koks tai varginimasis!’ Jūs tai užgesinote, – sako kariuomenių VIEŠPATS; – ir atnešėte tai, kas sudraskyta, luoša ir ligota; taip jūs atnešėte auką; ar aš turėčiau tai priimti iš jūsų rankos? – sako kariuomenių VIEŠPATS.

¹⁴– Bet prakeiktas tebūna apgavikas, kuris savo kaimenėje turi patiną ir pažada, o aukoja VIEŠPAČIUI sugadintąjį; nes aš esu didis Karalius, – sako kariuomenių VIEŠPATS, – ir mano vardas bauginantis tarp pagonių“.