Malachi 2
1 O dabar jūs, kunigai, šitas įsakymas yra jums.
2 „Jei jūs neklausysite ir jei nesidėsite to į širdį, kad duotumėte šlovę mano vardui, – sako kariuomenių VIEŠPATS, – aš siųsiu ant jūsų prakeikimą ir prakeiksiu jūsų palaiminimus; taip, aš jau prakeikiau juos, nes jūs nesidedate to į širdį.
3 Štai aš sugadinsiu jūsų sėklą ir apdrabstysiu jūsų veidus mėšlu – jūsų iškilmingų švenčių mėšlu; ir su juo jus pašalins.
4 Ir jūs žinosite, kad aš jums siunčiau šitą įsakymą, kad mano sandora būtų su Leviu, – sako kariuomenių VIEŠPATS.
5 – Mano sandora buvo su juo gyvenimo ir ramybės; ir daviau jam juos dėl baimės, kuria jis bijojo manęs ir buvo išsigandęs prieš mano vardą.
6 Tiesos įstatymas buvo jo burnoje, ir neteisybės nerasta jo lūpose; jis vaikščiojo su manimi ramybėje ir teisingume, ir daugelį nukreipė nuo neteisybės.
7 Nes kunigo lūpos turėtų saugoti pažinimą, o jie turėtų ieškoti įstatymo iš jo burnos; nes jis yra kariuomenių VIEŠPATIES pasiuntinys.
8 Bet jūs esate pasitraukę nuo to kelio; jūs daugelį suklupdėte įstatymu; jūs iškraipėte Levio sandorą, – sako kariuomenių VIEŠPATS.
9 Todėl ir aš jus padariau niekingais ir menkais visos tautos akivaizdoje pagal tai, kaip ir jūs nesilaikėte mano kelių, bet buvote šališki įstatyme“.
10 Argi ne visi mes turime vieną tėvą? Argi ne vienas Dievas mus sutvėrė? Kodėl mes išdavikiškai elgiamės kiekvienas su savo broliu, suteršdami savo tėvų sandorą?
11 Išdavikiškai elgėsi Juda, ir bjaurystė daroma Izraelyje ir Jeruzalėje; nes Juda suteršė VIEŠPATIES šventumą, kurį jis mylėjo, ir vedė svetimo dievo dukterį.
12 VIEŠPATS iškirs žmogų, kuris tai daro, mokytoją bei mokinį iš Jokūbo padangčių ir tą, kuris aukoja auką kariuomenių VIEŠPAČIUI.
13 Ir jūs vėl tai darėte, apdengdami VIEŠPATIES aukurą ašaromis, verksmu ir šauksmu taip, kad jis nebeatsižvelgia į auką ir jos nebepriima gera valia iš jūsų rankų.
14 Tačiau jūs sakote: „Kodėl?“ Todėl, kad VIEŠPATS buvo liudytojas tarp tavęs ir tavo jaunystės žmonos, su kuria tu elgeisi išdavikiškai; nors ji yra tavo draugė ir tavo sandoros žmona.
15 Argi jis ne vieną padarė? Jis dar turėjo dvasios likutį. Ir kodėl vieną? Kad jis ieškotų dievotos sėklos. Todėl rūpinkitės savo dvasia, ir tegul niekas nesielgia išdavikiškai su savo jaunystės žmona.
16 Nes VIEŠPATS, Izraelio Dievas, sako, kad nekenčia paleidimų; nes jie apdengia smurtą savo drabužiu, sako kariuomenių VIEŠPATS; todėl saugokite savo dvasią, kad nesielgtumėte išdavikiškai.
17 Jūs nuvarginote VIEŠPATĮ savo žodžiais. Tačiau jūs sakote: „Kuo mes jį nuvarginome?“ Kai jūs sakote: „Kiekvienas darantis pikta yra geras VIEŠPATIES akyse, ir tokiais jis gėrisi“; arba: „Kur yra teismo Dievas?“