Bible

1 „Štai aš siųsiu savo pasiuntinį, ir jis paruoš kelią pirma manęs; ir Viešpats, kurio jūs ieškote, staiga ateis į savo šventyklą, būtent sandoros pasiuntinys, kuriuo jūs gėritės; štai jis ateis“, – sako kariuomenių VIEŠPATS. 2 Bet kas gali iškęsti jo atėjimo dieną? Ir kas išsilaikys jam pasirodžius? Nes jis yra kaip valytojo ugnis ir kaip vėlėjų muilas; 3 ir jis atsisės kaip sidabro valytojas ir grynintojas; jis išgrynins Levio sūnus ir juos išvalys kaip auksą ir sidabrą, kad jie aukotų VIEŠPAČIUI auką teisumu. 4 Tada VIEŠPAČIUI patiks Judos ir Jeruzalės auka kaip senomis dienomis ir kaip ankstesniais metais. 5 „Aš priartėsiu prie jūsų teismui; ir būsiu skubus liudytojas prieš burtininkus, prieš svetimautojus, prieš melagingai prisiekiančius ir prieš tuos, kurie engia samdinį jo uždarbiu, engia našles bei našlaičius, ir kuris nukreipia ateivį nuo jo teisių ir manęs nebijo, – sako kariuomenių VIEŠPATS. 6 – Nes aš esu VIEŠPATS, aš nesikeičiu; todėl jūs, Jokūbo sūnūs, nesate sunaikinti. 7 Nuo savo tėvų dienų jūs pasitraukėte nuo mano įsakų ir jų nesilaikėte. Sugrįžkite pas mane, ir aš sugrįšiu pas jus, – sako kariuomenių VIEŠPATS. – Bet jūs sakėte: ‘Kaip mums sugrįžti?’ 8 Ar žmogus apiplėš Dievą? Tačiau jūs apiplėšėte mane. Bet jūs sakote: ‘Kuo mes apiplėšėme tave?’ Dešimtinėmis ir aukomis. 9 Jūs esate prakeikti prakeikimu; nes jūs – visa šita tauta – apiplėšėte mane. 10 Atneškite visas dešimtines į sandėlį, kad būtų maisto mano namuose, ir tuo išmėginkite mane, – sako kariuomenių VIEŠPATS, – ar aš neatidarysiu jums dangaus langų ir neišliesiu jums palaiminimo, kad neužteks vietos jį priimti. 11 Ir aš subarsiu dėl jūsų rijiką, ir jis nesunaikins jūsų dirvos vaisių; ir jūsų vynmedis prieš laiką neišmes savo vaisių lauke, – sako kariuomenių VIEŠPATS. 12 Ir visos tautos vadins jus palaimintais; nes jūs būsite pasigėrėtina šalis, – sako kariuomenių VIEŠPATS. 13 – Jūsų žodžiai buvo narsūs prieš mane, – sako VIEŠPATS. – Tačiau jūs sakote: ‘Ką mes taip daug kalbėjome prieš tave?’ 14 Jūs sakėte: ‘Tuščia yra tarnauti Dievui; kokia nauda, kad laikėmės jo įsakų ir gedulingai vaikščiojome kariuomenių VIEŠPATIES akivaizdoje? 15 Dabar mes vadiname laimingais išdidžiuosius; taip, tie, kurie daro nedorybę, yra įsitvirtinę; taip, tie, kurie gundo Dievą, yra išvaduoti’“. 16 Tada tie, kurie bijojo VIEŠPATIES, dažnai kalbėjosi vienas su kitu; o VIEŠPATS tai klausėsi ir girdėjo, ir jo akivaizdoje buvo parašyta atminimo knyga dėl tų, kurie bijojo VIEŠPATIES ir mąstė apie jo vardą. 17 „Jie bus mano, – sako kariuomenių VIEŠPATS, – tą dieną, kai aš pagaminsiu savo brangenybes; ir jų gailėsiuos, kaip žmogus gailisi savo sūnaus, kuris jam tarnauja. 18 Tada jūs sugrįšite ir matysite skirtumą tarp teisiojo ir nedorėlio, tarp tarnaujančio Dievui ir tarp to, kuris jam netarnauja.