1VIEŠPATIES žodžio našta Izraeliui, sako VIEŠPATS, kuris ištiesia dangus, deda žemės pamatą ir formuoja žmogaus dvasią jo viduje.
2„Štai aš padarysiu Jeruzalę drebėjimo taure visoms aplinkinėms tautoms, kai jos bus apgulusios Judą ir Jeruzalę.
3Ir tą dieną Jeruzalę padarysiu sunkiu akmeniu visoms tautoms: visos, kurios juo apsikraus, bus sutrupintos, nors prieš ją susirinks visos žemės tautos.
4Tą dieną, – sako VIEŠPATS, – aš ištiksiu visus žirgus nuostaba ir jų raitelius pamišimu; o į Judos namus aš atversiu savo akis, bet visus tautų žirgus ištiksiu aklumu.
5Ir Judos valdytojai sakys savo širdyse: ‘Jeruzalės gyventojai bus mano stiprybė kariuomenių VIEŠPATYJE, jų Dieve’.
6Tą dieną Judos valdytojus padarysiu lyg ugnies židiniu malkose ir lyg ugnies deglu pėduose; ir jie surys visas aplinkines tautas dešinėje ir kairėje; ir Jeruzalė vėl bus apgyvendinta savo vietoje – Jeruzalėje“.
7VIEŠPATS pirmiausia išgelbės Judos palapines, kad Dovydo namų šlovė ir Jeruzalės gyventojų šlovė nesiaukštintų prieš Judą.
8Tą dieną VIEŠPATS apgins Jeruzalės gyventojus; ir silpniausias tarp jų tą dieną bus kaip Dovydas; o Dovydo namai bus kaip Dievas, kaip VIEŠPATIES angelas jų priešakyje.
9Ir tą dieną įvyks, kad aš sieksiu sunaikinti visas tautas, ateinančias prieš Jeruzalę.
10Ir ant Dovydo namų bei ant Jeruzalės gyventojų išliesiu malonės ir maldavimų dvasią; ir jie žvelgs į mane, kurį jie perdūrė; ir apraudos jį, kaip aprauda vienintelį sūnų, ir bus kartybėje dėl jo, kaip būna kartybėje dėl savo pirmagimio.
11Tą dieną bus toks didis gedulas Jeruzalėje, kaip Hadadrimono gedulas Megidono lygumoje.
12Ir šalis raudos, kiekviena šeima atskirai: Dovydo namų šeima atskirai ir jų žmonos atskirai; Natano namų šeima atskirai ir jų žmonos atskirai;
13Levio namų šeima atskirai ir jų žmonos atskirai; Šimio šeima atskirai ir jų žmonos atskirai;
14visos likusios šeimos, kiekviena šeima atskirai ir jų žmonos atskirai.