Zechariah 11
1 Atidaryk savo duris, o Libane, kad ugnis surytų tavo kedrus.
2 Kaukite, eglės; nes kedrai kritę; nes galingieji apiplėšti; kaukite, o Bašano ąžuolai, nes nugriuvo vynuogių derliaus miškas.
3 Štai kaukiantis ganytojų balsas; nes apiplėšta jų šlovė; jaunų liūtų riaumojimo balsas; nes apiplėštas Jordano išdidumas.
4 Taip sako VIEŠPATS, mano Dievas: „Ganyk pjovimo kaimenę,
5 kurios savininkai ją pjauna ir nelaiko savęs kaltais; ir tie, kurie ją parduoda, sako: ‘Palaimintas tebūna VIEŠPATS, nes aš esu turtingas’; ir jos pačios ganytojai nesigaili jos.
6 Nes aš nebesigailėsiu šalies gyventojų, – sako VIEŠPATS; – bet štai aš atiduosiu žmones, kiekvieną į jo artimo rankas ir į jo karaliaus rankas; ir jie triuškins šalį, bet aš jų nevaduosiu iš jų rankų.
7 Aš ganysiu pjovimo kaimenę, – jus, o kaimenės vargšai. Ir aš pasiėmiau dvi lazdas; vieną pavadinau Grožiu, o kitą pavadinau Raiščiais; ir ganiau kaimenę.
8 Taipogi iškirtau tris ganytojus per vieną mėnesį; mano siela bjaurėjosi jais, o jų siela taip pat bjaurėjosi manimi.
9 Tada aš tariau: ‘Aš jūsų neganysiu: kuri miršta, temiršta; kuri turi būti iškirsta, tebūna iškirsta; o likusios teėda viena kitos kūną’.
10 Ir aš paėmiau savo lazdą, būtent Grožį, ir perlaužiau ją, kad sulaužyčiau savo sandorą, kurią buvau sudaręs su visomis tautomis.
11 Ir tą dieną ji buvo sulaužyta; ir taip kaimenės vargšai, kurie manęs laukė, suprato, kad tai buvo VIEŠPATIES žodis.
12 Ir aš jiems tariau: ‘Jei jums atrodo gerai, sumokėkite man mano kainą; o jei ne, susilaikykite’. Taigi jie atsvėrė mano vertę – trisdešimt sidabrinių.
13 Ir VIEŠPATS man tarė: ‘Mesk juos puodžiui; tą gerą kainą, kuria buvau jų įkainotas’. Ir aš paėmiau trisdešimt sidabrinių ir mečiau juos puodžiui VIEŠPATIES namuose.
14 Paskui aš perlaužiau kitą savo lazdą, būtent Raiščius, kad nutraukčiau brolystę tarp Judos ir Izraelio.
15 Ir VIEŠPATS man tarė: Dar pasiimk kvailojo ganytojo įrankius.
16 Nes štai aš iškeliu šalyje ganytoją, kuris neaplankys iškirstųjų, neieškos jauniklių, negydys sulaužytų ir neganys tų, kurios dar stovi; bet jis ės riebiųjų mėsą ir nuplėš jų nagus.
17 Vargas stabui ganytojui, kuris palieka kaimenę! Kalavijas bus ant jo rankos ir ant jo dešinės akies; jo ranka džiūte nudžius, ir jo dešinė akis visiškai aptems“.