1Atidaryk savo duris, o Libane, kad ugnis surytų tavo kedrus.
2Kaukite, eglės; nes kedrai kritę; nes galingieji apiplėšti; kaukite, o Bašano ąžuolai, nes nugriuvo vynuogių derliaus miškas.
3Štai kaukiantis ganytojų balsas; nes apiplėšta jų šlovė; jaunų liūtų riaumojimo balsas; nes apiplėštas Jordano išdidumas.
4Taip sako VIEŠPATS, mano Dievas: „Ganyk pjovimo kaimenę,
5kurios savininkai ją pjauna ir nelaiko savęs kaltais; ir tie, kurie ją parduoda, sako: ‘Palaimintas tebūna VIEŠPATS, nes aš esu turtingas’; ir jos pačios ganytojai nesigaili jos.
6Nes aš nebesigailėsiu šalies gyventojų, – sako VIEŠPATS; – bet štai aš atiduosiu žmones, kiekvieną į jo artimo rankas ir į jo karaliaus rankas; ir jie triuškins šalį, bet aš jų nevaduosiu iš jų rankų.
7Aš ganysiu pjovimo kaimenę, – jus, o kaimenės vargšai. Ir aš pasiėmiau dvi lazdas; vieną pavadinau Grožiu, o kitą pavadinau Raiščiais; ir ganiau kaimenę.
8Taipogi iškirtau tris ganytojus per vieną mėnesį; mano siela bjaurėjosi jais, o jų siela taip pat bjaurėjosi manimi.
9Tada aš tariau: ‘Aš jūsų neganysiu: kuri miršta, temiršta; kuri turi būti iškirsta, tebūna iškirsta; o likusios teėda viena kitos kūną’.
10Ir aš paėmiau savo lazdą, būtent Grožį, ir perlaužiau ją, kad sulaužyčiau savo sandorą, kurią buvau sudaręs su visomis tautomis.
11Ir tą dieną ji buvo sulaužyta; ir taip kaimenės vargšai, kurie manęs laukė, suprato, kad tai buvo VIEŠPATIES žodis.
12Ir aš jiems tariau: ‘Jei jums atrodo gerai, sumokėkite man mano kainą; o jei ne, susilaikykite’. Taigi jie atsvėrė mano vertę – trisdešimt sidabrinių.
13Ir VIEŠPATS man tarė: ‘Mesk juos puodžiui; tą gerą kainą, kuria buvau jų įkainotas’. Ir aš paėmiau trisdešimt sidabrinių ir mečiau juos puodžiui VIEŠPATIES namuose.
14Paskui aš perlaužiau kitą savo lazdą, būtent Raiščius, kad nutraukčiau brolystę tarp Judos ir Izraelio.
15Ir VIEŠPATS man tarė: Dar pasiimk kvailojo ganytojo įrankius.
16Nes štai aš iškeliu šalyje ganytoją, kuris neaplankys iškirstųjų, neieškos jauniklių, negydys sulaužytų ir neganys tų, kurios dar stovi; bet jis ės riebiųjų mėsą ir nuplėš jų nagus.
17Vargas stabui ganytojui, kuris palieka kaimenę! Kalavijas bus ant jo rankos ir ant jo dešinės akies; jo ranka džiūte nudžius, ir jo dešinė akis visiškai aptems“.