1Kokios gražios tavo kojos su apavu, o kunigaikščio dukra! Tavo šlaunų sąnariai kaip brangenybės, sumanaus meistro rankų darbas.
2Tavo bamba kaip apskrita taurė, kuriai nestinga gėrimo; tavo pilvas kaip kviečių krūva, apkaišyta lelijomis.
3Tavo abi krūtys kaip dvi jaunos stirnos, dvynukės.
4Tavo kaklas kaip dramblio kaulo bokštas; tavo akys kaip žuvies tvenkiniai Hešbone prie Bat-Rabimo vartų; tavo nosis kaip Libano bokštas, žiūrintis link Damasko.
5Tavo galva ant tavęs kaip Karmelis, ir tavo galvos plaukai kaip purpuras; karalius sulaikytas galerijose.
6Kokia graži ir kokia tu miela, o meile, pasigėrėjimui!
7Šis tavo stotas prilygsta palmei, ir tavo krūtys vynuogių kekėms.
8Sakiau: „Lipsiu į palmę, nusitversiu už jos šakų; ir tavo krūtys bus kaip vynmedžio kekės, ir tavo nosies kvapas kaip obuolių;
9ir tavo gomurys kaip geriausias vynas mano mylimajam, maloniai nuslystantis, prakalbinantis miegančiųjų lūpas.
10Aš esu savo mylimojo, ir jo noras nukreiptas į mane.
11Eikš, mano mylimasis, išeikime į laukus; nakvokime kaimuose.
12Anksti kilkime į vynuogynus; pažiūrėkime, ar vynmedis veši, ar pasirodė gležnos vynuogės, ar išsprogę granatai; ten aš tau duosiu savo meiles.
13Mandragorai skleidžia kvapą, ir prie mūsų vartų yra visokiausių mielų vaisių, šviežių ir senų, kurių sukaupiau tau, o mano mylimasai.