1Aš atėjau į savo sodą, mano sese, mano sutuoktine; rinkau savo mirą su savo kvapais; valgiau savo korį su savo medumi; gėriau savo vyną su savo pienu; valgykite, draugai; gerkite, taip, gausiai gerkite, mylimieji.
2Aš miegu, bet mano širdis būdrauja; tai mano mylimojo balsas beldžiasi, sakydamas: „Atidaryk man, mano sese, mano meile, mano balandėle, mano nesuterštoji; nes mano galva pripildyta rasos, mano garbanos – nakties lašų“.
3Aš nusivilkau savo apsiaustą; kaip aš jį apsivilksiu? Nusiploviau savo kojas; kaip aš jas suteršiu?
4Mano mylimasis įkišo ranką pro durų skylę, ir mano viduriai sujudo dėl jo.
5Aš atsikėliau atidaryti savo mylimajam; o mano rankos varvėjo mira, mano pirštai gardžiai kvepiančia mira ant spynos rankenų.
6Aš atidariau savo mylimajam; bet mano mylimasis buvo pasitraukęs ir nuėjęs; mano siela alpo, kai jis kalbėjo; jo ieškojau, bet negalėjau rasti; jį šaukiau, bet jis man neatsiliepė.
7Mane rado sargybiniai, einantys aplink miestą; jie mane mušė, jie mane sužeidė; sienų sargai atėmė iš manęs mano šydą.
8Aš įpareigoju jus, Jeruzalės dukterys, jei rasite mano mylimąjį, kad jam sakytumėte, jog aš sergu iš meilės.
9Kuo tavo mylimasis geresnis už kitą mylimąjį, o gražiausioji tarp moterų? Kuo tavo mylimasis geresnis už kitą mylimąjį, kad tu mus taip įpareigoji?
10Mano mylimasis yra baltas ir rausvas, viršiausias tarp dešimt tūkstančių.
11Jo galva kaip geriausias auksas, jo garbanos tankios ir juodos kaip varnas.
12Jo akys kaip balandėlio prie vandens upių, nuplautos piene ir tinkamai įstatytos.
13Jo skruostai kaip kvapniųjų augalų lysvės, kaip kvepiančios gėlės; jo lūpos kaip lelijos, varvančios gardžiai kvepiančia mira.
14Jo rankos kaip aukso žiedai, nusagstyti beriliu; jo pilvas kaip šviesus dramblio kaulas, padengtas safyrais.
15Jo kojos kaip marmuro stulpai, pastatyti ant geriausio aukso movų; jo veidas kaip Libanas, puikus kaip kedrai.
16Jo burna labai saldi; taip, jis visas – žavingas. Tai yra mano mylimasis, tai yra mano draugas, o Jeruzalės dukterys.