1Giesmių giesmė, kuri yra Saliamono.
2Tegul jis mane bučiuoja savo burnos bučiniais; nes tavo meilė geresnė už vyną.
3Dėl tavo gerų tepalų kvapo tavo vardas yra kaip išlietas tepalas, todėl mergelės myli tave.
4Trauk mane artyn, mes bėgsime paskui tave; karalius mane atvedė į savo kambarius; mes linksminsimės ir džiaugsimės tavimi, mes prisiminsime tavo meilę labiau už vyną; tiesieji myli tave.
5Aš juoda, bet graži, o jūs, Jeruzalės dukterys, kaip Kedaro palapinės, kaip Saliamono uždangos.
6Nežiūrėkite į mane, kad aš juoda, nes saulė pažiūrėjo į mane; mano motinos vaikai supyko ant manęs; jie mane paskyrė vynuogynų saugotoja; bet savojo vynuogyno aš nesaugojau.
7Pasakyk man tu, kurį myli mano siela, kur ganai, kur vidurdienį pailsini savo kaimenę; nes kodėl turėčiau būti kaip ta, kuri pasuka į šoną prie tavo draugų kaimenių?
8Jei tu nežinai, o gražiausioji tarp moterų, išeik sau kaimenės pėdsakais ir ganyk savo ožiukus prie piemenų palapinių.
9O mano meile, aš tave palyginau su žirgų būriu faraono vežimuose.
10Tavo skruostai gražūs su brangenybių eilėmis, tavo kaklas su aukso grandinėlėmis.
11Tau padarysime auksinių apsiuvų su sidabriniais blizgučiais.
12Karaliui sėdint prie savo stalo, mano nardas skleidžia savo kvapą.
13Mano karštai mylimas man yra kaip miros ryšulėlis; jis guli visą naktį tarp mano krūtų.
14Mano mylimasis man yra kaip kamparo kekė En-Gedžio vynuogynuose.
15Štai tu esi graži, mano meile; štai tu esi graži; tu turi karvelio akis.
16Štai tu esi gražus, mano mylimasis, tikrai mielas; ir mūsų guolis žalias.
17Mūsų namų sijos – kedrai, ir mūsų gegnės iš eglės.