1O Naomė turėjo savo vyro giminaitį, galingą turtuolį iš Elimelecho šeimos; o jo vardas buvo Boazas.
2Ir moabietė Rūta tarė Naomei: „Leisk man dabar eiti į lauką ir rankioti javų varpas paskui tą, kurio akyse rasiu malonę“. O ji tarė jai: „Eik, mano dukra“.
3Ir ji ėjo ir atėjusi rankiojo lauke paskui pjovėjus; ir jai netyčia pasitaikė užtikti dalį lauko, priklausančio Boazui, esančiam iš Elimelecho giminaičių.
4O štai Boazas atėjo iš Betliejaus ir tarė pjovėjams: „VIEŠPATS tebūna su jumis“. O jie jam atsakė: „Telaimina tave VIEŠPATS“.
5Tada Boazas tarė savo tarnui, paskirtam pjovėjams prižiūrėti: „Kieno šita panelė?“
6O tas tarnas, paskirtas pjovėjams prižiūrėti, atsakė ir tarė: „Tai moabietė panelė, sugrįžusi su Naome iš Moabo šalies;
7ir ji tarė: ‘Meldžiu tave, leisk man rankioti ir pasirinkti tarp pėdų paskui pjovėjus’; taigi ji atėjo ir pasiliko nuo ryto iki dabar, ji trumpai teužtruko namuose“.
8Tada Boazas tarė Rūtai: „Ar negirdėjai, mano dukra? Neik į kitą lauką rankioti ir neik iš čia, bet laikykis čia prie mano tarnaičių;
9tavo akys tebūna nukreiptos į lauką, kurį jie pjauna, ir eik paskui juos; argi neįpareigojau jaunų vyrų, kad jie tavęs neliestų? O ištroškusi nueik prie indų ir gerk iš to, ką jauni vyrai bus pasėmę“.
10Tada ji parpuolė veidu žemyn ir nusilenkusi iki žemės jam tarė: „Kodėl radau malonę tavo akyse, kad manimi susidomėjai, nors aš esu svetimšalė?“
11O Boazas jai atsakė ir tarė: „Man pilnai papasakota visa, ką esi padariusi savo anytai nuo tada, kai mirė tavo vyras; ir kaip tu, palikusi savo tėvą, savo motiną ir gimtąją šalį, atėjai pas tautą, kurios anksčiau nepažinojai.
12Teatlygina tau VIEŠPATS už tavo darbą, ir pilnas užmokestis tebūna tau duodamas nuo VIEŠPATIES, Izraelio Dievo, po kurio sparnais atėjai pasitikėti“.
13Tada ji tarė: „Leisk man rasti palankumą tavo akyse, mano viešpatie; nes tu mane paguodei ir draugiškai kalbėjai savo tarnaitei, nors aš ir nesu tokia, kaip viena iš tavo tarnaičių“.
14O Boazas jai tarė: „Valgymo laiku prieik čia, valgyk duonos ir dažyk savo kąsnį acte“. Ir ji atsisėdo šalia pjovėjų; o jis pasiekė jai paskrudintų grūdų, ir ji valgė, ir pasisotino, ir paliko.
15O jai atsikėlus rinkti, Boazas įsakė savo jaunuoliams, sakydamas: „Tegul ji renka ir tarp pėdų, ir nepriekaištaukite jai;
16ir taip pat tegul tyčia krenta jai saujomis, ir palikite, kad ji tai susirinktų, ir nebarkite jos“.
17Taip ji rinko ant lauko iki vakaro ir iškūlė, ką buvo surinkusi; ir buvo maždaug efa miežių.
18Ir juos užsikėlusi ji nuėjo į miestą; o jos anyta pamatė, ką ji buvo surinkusi; ir ji ištraukė ir jai davė tai, ką buvo pasilaikiusi po to, kai pasisotino.
19Ir jos anyta jai tarė: „Kur šiandien rinkai? Kur dirbai? Tebūna palaimintas tas, kuris susidomėjo tavimi“. O ji papasakojo savo anytai, pas ką ji dirbo, ir tarė: „To vyro, pas kurį šiandien dirbau, vardas yra Boazas“.
20Ir Naomė tarė savo marčiai: „Tebūna jis palaimintas VIEŠPATIES, kuris neužmiršo savo gerumo gyviesiems ir mirusiems“. Ir Naomė jai tarė: „Tas vyras yra mums artimas giminaitis, vienas iš mūsų artimiausių giminaičių“.
21O moabietė Rūta tarė: „Jis man dar sakė: ‘Laikykis šalia mano jaunų vyrų, kol jie pabaigs visą mano pjūtį’“.
22Ir Naomė tarė savo marčiai Rūtai: „ Tai yra gerai, mano dukra, kad išeini su jo tarnaitėmis, kad nesutiktų tavęs ant kokio kito lauko“.
23Taip ji laikėsi šalia Boazo tarnaičių rinkdama iki miežių pjūties bei kviečių pjūties pabaigos; ir gyveno pas savo anytą.