Ruth 3
1 Tada jos anyta Naomė jai tarė: „Mano dukra, argi neturėčiau tau paieškoti poilsio, kad tau gerai klotųsi?
2 O dabar, argi Boazas, su kurio tarnaitėmis buvai, nėra iš mūsų giminaičių? Štai jis šiąnakt vėtys miežius klojime.
3 Taigi nusiprausk, pasitepk, apsivilk drabužį ir eik žemyn į klojimą; bet nesiduok atpažįstama tam vyrui, iki jis bus baigęs valgyti ir gerti.
4 Ir bus, kai jis gulsis, įsidėmėk tą vietą, kur jis atsiguls, ir įėjusi atidenk jo kojas ir atsigulk; o jis tau pasakys, ką tau daryti“.
5 Ir ji jai tarė: „Darysiu viską, ką man sakai“.
6 Ir ji nuėjo žemyn į klojimą ir padarė pagal visa tai, ką jos anyta jai prisakė.
7 Ir kai Boazas pavalgė, atsigėrė, ir jo širdis buvo linksma, jis nuėjo atsigulti javų krūvos gale; o ji tyliai atėjo, atidengė jo kojas ir atsigulė.
8 Ir vidurnaktį įvyko, kad tas vyras išsigandęs pasisuko; ir štai moteris guli prie jo kojų.
9 Ir jis tarė: „Kas tu esi?“ O ji atsakė: „Aš esu tavo tarnaitė Rūta; todėl ištiesk savo skverną ant savo tarnaitės; nes tu esi artimas giminaitis.
10 Ir jis tarė: „Būk VIEŠPATIES palaiminta, mano dukra; nes tu parodei daugiau gerumo pabaigoje negu pradžioje, kadangi nenuėjai paskui jaunus vyrus, ar tai beturčius, ar turtingus.
11 O dabar, mano dukra, nebijok; aš tau padarysiu viską, ko prašai; nes visas mano tautos miestas žino, kad esi dora moteris.
12 O dabar, yra tiesa, kad aš esu tavo artimas giminaitis; tačiau yra giminaitis, artimesnis už mane.
13 Pasilik šiąnakt, o ryte bus, jei jis tau atliks giminaičio pareigą, gerai; tegul jis atlieka giminaičio pareigą; bet jei jis tau neatliks giminaičio pareigos, tai, kaip VIEŠPATS gyvas, aš tau atliksiu giminaičio pareigą; gulėk iki ryto“.
14 Ir ji gulėjo prie jo kojų iki ryto; ir ji atsikėlė, kol dar negalėjo vienas kito atpažinti. Ir jis tarė: „Tenebūna žinoma, kad moteris buvo atėjusi į klojimą“.
15 Taip pat jis tarė: „Atnešk dangalą, kurį turi ant savęs, ir laikyk jį“. Ir kai ji laikė jį, jis atseikėjo šešis saikus miežių ir uždėjo tai ant jos; o ji nuėjo į miestą.
16 Ir jai parėjus pas savo anytą, ji tarė: „Kas tu esi, mano dukra?“ Ir ji papasakojo jai viską, ką tas vyras jai buvo padaręs.
17 Ir ji tarė: „Šituos šešis saikus miežių jis man davė; nes jis man sakė: ‘Neik tuščiomis pas savo anytą’“.
18 Tada ji tarė: „Sėdėk ramiai, mano dukra, kol sužinosi, kaip tas dalykas išpuls; nes tas vyras nenurims, kol neužbaigs to dalyko šią dieną.