Bible

1 Po to aš pažiūrėjau, ir štai buvo atvertos durys danguje; ir pirmasis balsas, kurį išgirdau, buvo tarsi trimito, kalbančio su manimi; kuris tarė: „Užženk čionai, ir aš tau parodysiu tai, kas turės būti po to“. 2 Ir tuoj pat aš buvau dvasioje; ir štai danguje buvo pastatytas sostas, ir vienas sėdėjo soste. 3 Ir tas sėdintysis žiūrint buvo panašus į jaspio ir sardžio akmenį; ir aplink sostą buvo vaivorykštė, žiūrint panaši į smaragdą. 4 O aplink sostą buvo dvidešimt keturi sostai, ir tuose sostuose mačiau sėdinčius dvidešimt keturis vyresniuosius, apsivilkusius baltais drabužiais; o ant savo galvų jie turėjo aukso vainikus. 5 Ir nuo to sosto ėjo žaibai ir griaustiniai, ir balsai; ir prieš sostą buvo septyni degantys ugnies žibintai, kurie yra septynios Dievo Dvasios. 6 Ir prieš sostą buvo stiklo jūra, panaši į krištolą; o sosto viduryje ir aplink sostą buvo keturi žvėrys, pilni akių iš priekio ir iš nugaros. 7 Ir pirmasis žvėris buvo panašus į liūtą, ir antrasis žvėris panašus į veršį, ir trečiasis žvėris turėjo veidą kaip žmogaus, ir ketvirtasis žvėris buvo panašus į skrendantį erelį. 8 O tie keturi žvėrys, kiekvienas iš jų aplink save turėjo po šešis sparnus; ir jie viduje buvo pilni akių; ir jie nesiilsėjo dieną nei naktį, sakydami: „Šventas, šventas, šventas, Viešpats Dievas Visagalis, kuris buvo ir yra, ir ateina“. 9 Ir kai tie žvėrys duoda šlovę ir garbę, ir padėką tam, kuris sėdi soste, kuris gyvena per amžių amžius, 10 dvidešimt keturi vyresnieji puola žemėn prieš sėdintįjį soste ir garbina gyvenantįjį per amžių amžius, ir meta savo vainikus prieš sostą, sakydami: 11 „Esi vertas, o Viešpatie, priimti šlovę ir garbę, ir jėgą, nes tu visa sutvėrei, ir dėl tavo noro tai yra ir buvo sutverta“.