1„Ir bažnyčios Sarduose angelui rašyk: ‘Tai sako tas, kuris turi septynias Dievo Dvasias ir septynias žvaigždes; žinau tavo darbus, kad turi vardą, jog esi gyvas, bet esi miręs.
2Būk budrus ir sustiprink tai, kas dar likę, kas yra prie mirties, nes aš neradau tavo darbų, tobulų Dievo akivaizdoje.
3Todėl prisimink, kaip gavai ir girdėjai, ir tvirtai laikyk, ir atgailauk. Taigi, jei nebudėsi, aš užeisiu ant tavęs kaip vagis, ir nežinosi, kurią valandą ant tavęs užeisiu.
4Tu turi keletą vardų ir Sarduose, kurie nesuteršė savo drabužių; ir jie vaikščios su manimi baltais drabužiais, nes jie yra verti.
5Kas nugali, tas bus apvilktas baltu drabužiu; ir aš neištrinsiu jo vardo iš gyvenimo knygos, bet išpažinsiu jo vardą savo Tėvo akivaizdoje ir jo angelų akivaizdoje’.
6Kas turi ausis, teklauso, ką Dvasia sako bažnyčioms.
7Ir bažnyčios Filadelfijoje angelui rašyk: ‘Tai sako šventasis, tikrasis, turintis Dovydo raktą, tas, kuris atrakina, ir niekas neužrakina; ir užrakina, ir niekas neatrakina;
8žinau tavo darbus; štai paruošiau priešais tave atviras duris, ir niekas negali jų užrakinti; nes tu turi mažai stiprybės, bet laikeisi mano žodžio ir neišsigynei mano vardo.
9Štai aš padarysiu tuos iš Šėtono sinagogos, kurie sakosi esą žydai, o nėra, bet meluoja; štai padarysiu, kad jie ateitų ir garbintų prie tavo kojų ir žinotų, kad aš pamilau tave.
10Kadangi išsaugojai mano kantrybės žodį, tai ir aš apsaugosiu tave nuo gundymo valandos, ateisiančios ant viso pasaulio, kad išbandytų gyvenančius žemėje.
11Štai aš greitai ateinu; tvirtai laikyk tai, ką turi, kad niekas neatimtų tavo vainiko.
12Kas nugali, tą padarysiu stulpu mano Dievo šventykloje, ir jis nebeišeis laukan; ir ant jo užrašysiu mano Dievo vardą ir mano Dievo miesto vardą, naujosios Jeruzalės, nužengiančios iš dangaus nuo mano Dievo; ir ant jo užrašysiu savo naują vardą’.
13Kas turi ausis, teklauso, ką Dvasia sako bažnyčioms.
14Ir laodikėjiečių bažnyčios angelui rašyk: ‘Tai sako Amen, ištikimasis ir tikrasis liudytojas, Dievo kūrinijos pradžia;
15žinau tavo darbus, kad esi nei šaltas, nei karštas; norėčiau, kad būtum šaltas arba karštas.
16Tad kadangi esi drungnas, o nei šaltas, nei karštas, aš išspjausiu tave iš savo burnos.
17Kadangi sakai: ‘Esu turtingas ir pralobęs, ir nieko man nereikia’; o nežinai, kad esi vargšas ir apgailėtinas, ir beturtis, ir aklas, ir nuogas;
18patariu tau pirkti iš manęs aukso, išbandyto ugnyje, kad būtumei turtingas; ir baltą drabužį, kad būtumei apsirengęs, ir kad nepasirodytų tavo nuogumo gėda; ir pasitepk akis akių tepalu, kad regėtum.
19Visus, kuriuos myliu, aš baru ir baudžiu; todėl būk uolus ir atgailauk.
20Štai aš stoviu prie durų ir beldžiuosi: jei kas girdi mano balsą ir atidaro duris, aš įeisiu pas jį ir su juo vakarieniausiu, ir jis su manimi.
21Kas nugali, tam duosiu atsisėsti su manimi mano soste, kaip ir aš nugalėjau ir atsisėdau su savo Tėvu jo soste’.
22Kas turi ausis, teklauso, ką Dvasia sako bažnyčioms“.