1„Efezo bažnyčios angelui rašyk: ‘Tai sako tas, kuris savo dešinėje rankoje laiko septynias žvaigždes, kuris vaikšto tarp septynių auksinių žvakidžių;
2aš žinau tavo darbus ir tavo triūsą, ir tavo kantrybę, ir kaip negali pakęsti piktųjų; ir ištyrei tuos, kurie sakosi esą apaštalai, tačiau nėra, ir radai juos esant melagiais;
3ir iškentei, ir turėjai kantrybės, ir triūsei dėl mano vardo, ir nenusilpai.
4Tačiau aš kai ką turiu prieš tave, nes palikai savo pirmąją meilę.
5Todėl prisimink, nuo kur esi nupuolęs, ir atgailauk, ir daryk pirmuosius darbus; o jei ne, aš greitai ateisiu pas tave ir pašalinsiu tavo žvakidę iš jos vietos, jei neatgailausi.
6Bet tu turi tai, kad nekenti nikolaitų darbų, kurių ir aš nekenčiu’.
7Kas turi ausis, teklauso, ką Dvasia sako bažnyčioms: ‘Tam, kuris nugali, duosiu valgyti nuo gyvybės medžio, kuris yra Dievo rojaus viduryje’.
8Ir bažnyčios Smirnoje angelui rašyk: ‘Tai sako pirmasis ir paskutinysis, kuris buvo miręs ir yra gyvas;
9žinau tavo darbus ir suspaudimą, ir skurdą (bet tu esi turtingas), ir žinau piktžodžiavimą tų, kurie sakosi esą žydai, tačiau nėra, bet yra Šėtono sinagoga.
10Nebijok nieko, ką kentėsi: štai velnias įmes kai kuriuos iš jūsų į kalėjimą, kad būtumėte išbandyti; ir turėsite dešimt dienų suspaudimo; būk ištikimas iki mirties, ir tau duosiu gyvenimo vainiką’.
11Kas turi ausis, teklauso, ką Dvasia sako bažnyčioms: ‘Kas nugali, tas nenukentės nuo antrosios mirties’.
12Ir bažnyčios Pergame angelui rašyk: Tai sako tas, kuris turi aštrų kalaviją su dviem ašmenimis;
13žinau tavo darbus ir kur gyveni – kur yra Šėtono sostas; ir tvirtai laikaisi mano vardo, ir neišsigynei mano tikėjimo, netgi tomis dienomis, kai Antipas, mano ištikimas liudytojas, buvo nužudytas tarp jūsų, kur gyvena Šėtonas.
14Bet turiu kai ką prieš tave, nes ten turi besilaikančių mokslo Balaamo, kuris mokė Balaką įmesti sukluptį Izraelio vaikų akivaizdon, kad valgytų tai, kas paaukota stabams, ir kad paleistuvautų.
15Taip ir tu turi besilaikančių nikolaitų mokslo, ko aš nekenčiu.
16Atgailauk; o jei ne, greitai pas tave ateisiu ir kovosiu prieš juos savo burnos kalaviju’.
17Kas turi ausis, teklauso, ką Dvasia sako bažnyčioms: ‘Tam, kuris nugali, duosiu valgyti paslėptos manos ir duosiu jam baltą akmenį ir akmenyje įrašytą naują vardą, kurio nežino niekas, išskyrus tą, kuris jį gauna’.
18Ir bažnyčios Tiatyruose angelui rašyk: ‘Tai sako Dievo Sūnus, kuris turi akis kaip ugnies liepsna, ir jo kojos kaip grynas varis;
19žinau tavo darbus ir geraširdiškumą, ir tarnavimą, ir tikėjimą, ir tavo kantrumą, ir tavo darbus; ir paskutiniųjų yra daugiau, negu pirmųjų.
20Tačiau turiu prieš tave kai ką, nes leidi tai moteriai Jezabelei, vadinančiai save pranaše, mokyti ir suvilioti mano tarnus, kad paleistuvautų bei valgytų tai, kas paaukota stabams.
21Ir aš jai daviau laiko atgailauti dėl savo paleistuvystės; bet ji neatgailavo.
22Štai aš įmesiu ją į patalą, o su ja svetimaujančius – į didelį suspaudimą, jeigu jie neatgailaus dėl savo darbų.
23Ir nužudysiu jos vaikus mirtimi; ir visos bažnyčios žinos, kad aš esu tas, kuris tiria inkstus ir širdis; ir duosiu kiekvienam iš jūsų pagal jūsų darbus.
24Bet sakau jums ir kitiems, esantiems Tiatyruose, kurie neturi šito mokslo ir kurie, kaip sakosi, nėra pažinę Šėtono gelmių; aš ant jūsų neužkrausiu kitos naštos.
25Bet tai, ką jau turite, tvirtai laikykite, kol ateisiu.
26O tam, kuris nugali ir laikosi mano darbų iki galo, aš duosiu valdžią tautoms;
27ir jis valdys jas geležine lazda; kaip puodžiaus indai jie bus sudaužyti į šukes, kaip ir aš gavau iš savo Tėvo.
28Ir jam duosiu ryto žvaigždę’.
29Kas turi ausis, teklauso, ką Dvasia sako bažnyčioms“.