Revelation 1
1 Jėzaus Kristaus Apreiškimas, kurį jam davė Dievas, kad parodytų savo tarnams tai, kas turi netrukus įvykti; ir pasiuntęs jis parodė tai per savo angelą savo tarnui Jonui,
2 kuris liudija Dievo žodį ir Jėzaus Kristaus liudijimą, ir visa, ką matė.
3 Palaimintas tas, kuris skaito, ir tie, kurie klausosi šios pranašystės žodžių ir laikosi to, kas joje surašyta; nes laikas yra čia pat.
4 Jonas, septynioms bažnyčioms, esančioms Azijoje: malonė tebūna jums ir ramybė nuo to, kuris yra ir kuris buvo, ir kuris ateina; ir nuo septynių Dvasių, kurios yra prieš jo sostą;
5 ir nuo Jėzaus Kristaus, kuris yra ištikimasis liudytojas, mirusiųjų pirmagimis ir žemės karalių kunigaikštis. Tam, kuris mus pamilo ir nuplovė mus nuo mūsų nuodėmių savo kraujyje,
6 ir padarė mus karaliais ir kunigais Dievui ir savo Tėvui; jam tebūna šlovė ir viešpatystė per amžių amžius. Amen.
7 Štai jis ateina su debesimis; ir regės jį kiekviena akis, taip pat ir tie, kurie jį perdūrė; ir visos žemės giminės dėl jo aimanuos. Taip, Amen.
8 „Aš esu Alfa ir Omega, pradžia ir pabaiga“, – sako Viešpats, kuris yra ir kuris buvo, ir kuris ateina, Visagalis.
9 Aš, Jonas, kuris esu ir jūsų brolis, ir draugas suspaudime, ir karalystėje, ir kantrume Jėzaus Kristaus, buvau saloje, kuri vadinama Patmu, dėl Dievo žodžio ir dėl Jėzaus Kristaus liudijimo.
10 Aš buvau Dvasioje Viešpaties dieną ir išgirdau sau už nugaros didį balsą, kaip trimito,
11 sakantį: „Aš esu Alfa ir Omega, pirmasis ir paskutinysis“ ir: „Ką matai, užrašyk į knygą ir nusiųsk tai septynioms bažnyčioms, kurios yra Azijoje: į Efezą ir į Smirną, ir į Pergamą, ir į Tiatyrus, ir į Sardus, ir į Filadelfiją, ir į Laodikėją“.
12 Ir atsigręžiau pažiūrėti balso, kuris kalbėjo su manimi. Ir atsisukęs pamačiau septynias auksines žvakides;
13 o septynių žvakidžių viduryje – vieną panašų į žmogaus Sūnų, apsivilkusį pėdas siekiančiu drabužiu ir apsijuosusį apie krūtinę auksine juosta.
14 Jo galva ir plaukai buvo balti kaip vilna, balti kaip sniegas; o jo akys – kaip ugnies liepsna;
15 o jo kojos panašios į gryną varį, tarsi jos degtų krosnyje; o jo balsas kaip daugelio vandenų garsas.
16 Ir savo dešinėje rankoje jis turėjo septynias žvaigždes, o iš jo burnos ėjo aštrus dviašmenis kalavijas; o jo veidas – kaip savo stiprumu šviečianti saulė.
17 Ir kai jį pamačiau, kritau prie jo kojų kaip negyvas. Ir jis uždėjo ant manęs savo dešinę ranką, sakydamas man: „Nebijok; aš esu pirmasis ir paskutinysis,
18 gyvasis, ir buvau miręs; ir štai aš esu amžinai gyvas, Amen; ir turiu pragaro bei mirties raktus.
19 Užrašyk tai, ką matei ir tai, kas yra, ir tai, kas bus po to;
20 paslaptis septynių žvaigždžių, kurias matei mano dešinėje rankoje, ir septynių auksinių žvakidžių. Septynios žvaigždės yra septynių bažnyčių angelai, o septynios žvakidės, kurias matei, yra septynios bažnyčios“.