Bible

Power Up

Your Services with User-Friendly Software

Try RisenMedia.io Today!

Click Here

Revelation 5

:
Lithuanian - LTKJV
1 Ir soste sėdinčiojo dešinėje pamačiau knygą, prirašytą viduje ir nugarinėje pusėje, užantspauduotą septyniais antspaudais.
2 Ir pamačiau stiprų angelą, skelbiantį garsiu balsu: „Kas yra vertas atverti knygą ir atplėšti jos antspaudus?“
3 Ir niekas nei danguje, nei žemėje, nei po žeme, negalėjo atverti tos knygos nei į pažiūrėti.
4 Ir labai verkiau, kad neatsirado nei vieno verto atverti ir skaityti knygą ir į pažiūrėti.
5 Ir vienas vyresniųjų man sako: „Neverk: štai nugalėjo Liūtas Judos genties, Dovydo Šaknis, kad atvertų knygą ir atplėštų septynis jos antspaudus“.
6 Ir pažiūrėjau, ir štai sosto bei keturių žvėrių viduryje ir vyresniųjų viduryje stovėjo Avinėlis, tarsi buvęs nužudytas, turintis septynis ragus ir septynias akis, kurios yra septynios Dievo Dvasios, išsiųstos į visą žemę.
7 Ir jis atėjo ir paėmė knygą soste sėdinčiojo dešinės.
8 Ir kai jis paėmė knygą, keturi žvėrys bei dvidešimt keturi vyresnieji parpuolė prieš Avinėlį, kiekvienas turėdamas arfą ir auksinius dubenis, pilnus kvapų, kurie yra šventųjų maldos.
9 Ir jie giedojo naują giesmę, sakydami: „Tu esi vertas imti knygą ir atverti jos antspaudus; nes buvai užmuštas ir savo krauju atpirkai Dievui mus kiekvienos giminės ir kalbos, ir tautos, ir tautybės;
10 ir padarei mus mūsų Dievui karaliais ir kunigais, ir mes karaliausime žemėje“.
11 Ir pažiūrėjau, ir išgirdau balsą daugybės angelų aplink sostą ir žvėrių, ir vyresniųjų ir skaičius buvo dešimt tūkstančių kart dešimt tūkstančių, ir tūkstančių tūkstančiai
12 garsiu balsu sakančių: „Vertas yra Avinėlis, kuris buvo užmuštas, priimti galią ir turtus, ir išmintį, ir stiprybę, ir garbę, ir šlovę, ir palaiminimą“.
13 Ir kiekvieną sutvėrimą, kurie yra danguje ir žemėje, ir po žeme, ir tokius, kurie yra jūroje, bei visus, esančius juose, girdėjau sakant: „Palaiminimas ir garbė, ir šlovė, ir galia tebūna tam, kuris sėdi soste, ir Avinėliui per amžių amžius“.
14 Ir keturi žvėrys tarė: „Amen“. Ir dvidešimt keturi vyresnieji parpuolė žemėn ir pagarbino gyvenantįjį per amžių amžius.