1Ir mačiau kitą ženklą danguje, didį ir nuostabų: septynis angelus, turinčius septynias paskutines rykštes; nes jomis užsibaigia Dievo rūstybė.
2Ir mačiau tarsi stiklo jūrą, sumaišytą su ugnimi, ir nugalėjusius žvėrį ir jo atvaizdą, ir jo ženklą, ir jo vardo skaičių, stovinčius ant stiklo jūros, turinčius Dievo arfas.
3Ir jie gieda Dievo tarno Mozės giesmę ir Avinėlio giesmę, sakydami: „Dideli ir nuostabūs tavo darbai, Viešpatie, Visagali Dieve; teisūs ir tikri tavo keliai, šventųjų Karaliau.
4Kas gi tavęs nebijos, o Viešpatie, ir nešlovins tavo vardo? Nes tu vienintelis esi šventas, nes visos tautos ateis ir garbins tavo akivaizdoje; nes tavo teismai yra apreikšti“.
5Ir po to pažiūrėjau, ir štai atsidarė liudijimo padangtės šventykla danguje;
6ir iš šventyklos išėjo septyni angelai, turintys septynias rykštes, apsirengę tyra ir balta drobe ir krūtines apsijuosę auksinėmis juostomis.
7Ir vienas iš keturių žvėrių davė septyniems angelams septynis auksinius dubenis, pilnus per amžių amžius gyvenančio Dievo rūstybės.
8Ir šventykla prisipildė dūmų nuo Dievo šlovės ir nuo jo galios; ir niekas negalėjo įeiti į šventyklą, kol nesibaigė septynių angelų septynios rykštės.