Revelation 16
1 Ir girdėjau iš šventyklos stiprų balsą, sakantį septyniems angelams: „Eikite ir išpilkite Dievo rūstybės dubenis į žemę“.
2 Ir pirmasis nuėjo ir išpylė savo dubenį į žemę; ir ištiko kenksminga ir skaudi žaizda žmones, turinčius žvėries ženklą ir garbinančius jo atvaizdą.
3 Ir antrasis angelas išpylė savo dubenį į jūrą; ir ji tapo kaip numirėlio kraujas; ir jūroje mirė kiekviena gyva siela.
4 Ir trečiasis angelas išpylė savo dubenį į upes ir vandenų šaltinius; ir jie pavirto krauju.
5 Ir girdėjau vandenų angelą sakant: „Tu esi teisus, o Viešpatie, kuris esi ir buvai, ir būsi, nes taip teisei.
6 Nes jie išliejo šventųjų ir pranašų kraują, ir tu jiems davei gerti kraują; nes jie yra verti“.
7 Ir girdėjau kitą, nuo aukuro sakant: „Taip, Viešpatie, Visagali Dieve, tikri ir teisūs yra tavo teismai“.
8 Ir ketvirtasis angelas išliejo savo dubenį į saulę; ir jai buvo duota valdžia svilinti žmones ugnimi.
9 Ir žmonės buvo svilinami didžiule kaitra ir piktžodžiavo vardui Dievo, kuris turi valdžią šitoms rykštėms; ir jie neatgailavo, kad atiduotų jam šlovę.
10 Ir penktasis angelas išpylė savo dubenį ant žvėries sosto; ir jo karalystė buvo pilna tamsos; ir jie kramtė savo liežuvius iš skausmo,
11 ir piktžodžiavo dangaus Dievui dėl savo skausmų bei savo žaizdų, ir neatgailavo dėl savo darbų.
12 Ir šeštasis angelas išpylė savo dubenį į didžiąją Eufrato upę; ir jos vanduo išdžiūvo, kad būtų paruoštas rytų karalių kelias.
13 Ir aš mačiau tris nešvarias dvasias, panašias į varles, išeinančias iš slibino nasrų ir iš žvėries nasrų, ir iš netikrojo pranašo burnos.
14 Nes jos yra velnių dvasios, darančios stebuklus, kurios išeina pas žemės ir viso pasaulio karalius, surinkti juos į Visagalio Dievo tos didžiosios dienos mūšį.
15 „Štai aš ateinu kaip vagis. Palaimintas, kas budi ir saugo savo drabužius, kad nevaikščiotų nuogas, ir jie nepamatytų jo gėdos“.
16 Ir jis surinko juos į vietą, hebrajiškai vadinamą Armagedonu.
17 Ir septintasis angelas išpylė savo dubenį į orą; ir iš dangaus šventyklos, nuo sosto, atėjo stiprus balsas, sakantis: „Atlikta“.
18 Ir buvo balsai ir griaustiniai, ir žaibai; ir buvo didelis žemės drebėjimas, kokio nebuvo nuo tada, kai žmonės buvo žemėje, toks galingas žemės drebėjimas, toks didelis.
19 Ir didysis miestas suskilo į tris dalis, ir tautų miestai sugriuvo; ir didysis Babilonas atėjo atmintin prieš Dievą, kad jam duotų savo rūstybės įniršio vyno taurę.
20 Ir kiekviena sala pabėgo, ir nebuvo rasta kalnų.
21 Ir ant žmonių iš dangaus krito didžiulė kruša, kiekvienas ledokšnis apie talentą svorio; ir žmonės piktžodžiavo Dievui dėl krušos rykštės; nes jos rykštė buvo nepaprastai sunki.