Psalms 24— LTKJV

¹Aš mylėsiu tave, o VIEŠPATIE, mano stiprybe.

²VIEŠPATS yra mano uola, mano tvirtovė ir mano išvaduotojas; mano Dievas, mano stiprybė, kuriuo pasitikėsiu; mano skydas, mano išgelbėjimo ragas ir mano aukštas bokštas.

³Aš šauksiuos VIEŠPATIES, kuris vertas gyriaus; taip būsiu išgelbėtas iš savo priešų.

⁴Mirties kančios apsupo mane, ir bedievių antplūdžiai gąsdino mane.

⁵Pragaro kančios apsupo mane; mirties pinklės pasitiko mane.

⁶Savo suspaudime šaukiausi VIEŠPATIES ir šaukiau savo Dievui; jis išgirdo iš savo šventyklos mano balsą, ir mano šauksmas atėjo jo akivaizdon – į jo ausis.

⁷Tada kratėsi ir drebėjo žemė; taip pat kalvų pamatai judėjo ir kratėsi, nes jis užsirūstino.

⁸Pakilo dūmai iš jo šnervių, ir rijo ugnis iš jo burnos; nuo jos užsidegė anglys.

⁹Jis palenkė dangus ir nužengė; tamsa buvo po jo kojomis.

¹⁰Jis sėdėjo ant cherubo ir skrido; taip, jis skrido ant vėjo sparnų.

¹¹Tamsą jis padarė savo slaptaviete; jo palapinė aplink jį buvo tamsūs vandenys ir tiršti padangių debesys.

¹²Nuo spindesio, esančio jo priešaky, slinko jo tiršti debesys, krušos ledokšniai ir ugningos žarijos.

¹³Sugriaudė danguose VIEŠPATS, ir Aukščiausiasis išleido savo balsą, krušos ledokšnius ir ugningas žarijas.

¹⁴Taip, jis išsiuntė savo strėles ir juos išsklaidė; jis šaudė žaibus ir juos sutrikdė.

¹⁵Tada pasimatė vandenų vagos ir atsiskleidė pasaulio pamatai nuo tavo barimo, o VIEŠPATIE, nuo tavo šnervių kvapo pūtimo.

¹⁶Jis pasiuntė iš aukštybių, mane paėmė, jis mane ištraukė iš daugybės vandenų.

¹⁷Jis išvadavo mane iš mano stipraus priešo ir iš tų, kurie manęs nekentė; nes jie buvo man per stiprūs.

¹⁸Jie pasitiko mane mano nelaimės dieną; bet VIEŠPATS buvo mano atrama.

¹⁹Jis išvedė mane į plačią vietą; jis mane išvadavo, nes manimi gėrėjosi.

²⁰VIEŠPATS man atlygino pagal mano teisumą; pagal mano rankų švarumą jis man atmokėjo.

²¹Nes aš laikiausi VIEŠPATIES kelių ir neatsitraukiau nedorai nuo savo Dievo.

²²Nes visi jo teismai buvo mano priešakyje, ir jo įstatų nuo savęs neatmečiau.

²³Tiesus buvau jo akivaizdoje ir saugojausi nuo savo neteisybės.

²⁴Todėl VIEŠPATS man atmokėjo pagal mano teisumą, pagal mano rankų švarumą jo akyse.

²⁵Gailestingam tu pasirodai gailestingas; tiesiam tu pasirodai tiesus;

²⁶tyram tu pasirodai tyras; priešgyniam tu pasirodai priešgynus.

²⁷Nes tu gelbėji varginamus žmones; bet pažemini išdidžius žvilgsnius.

²⁸Nes tu uždegsi mano žvakę; VIEŠPATS, mano Dievas, apšvies mano tamsą.

²⁹Nes su tavimi perbėgau pulką; su savo Dievu peršokau sieną.

³⁰O Dievas – tobulas jo kelias; VIEŠPATIES žodis yra išbandytas; jis yra skydas visiems, kurie juo pasitiki.

³¹Juk kas yra Dievas, jei ne VIEŠPATS? Arba, kas yra uola, jei ne mūsų Dievas?

³²Tai Dievas, kuris apjuosia mane jėga ir padaro mano kelią tobulą.

³³Jis padaro mano kojas kaip elnės ir pastato mane mano aukštumose.

³⁴Jis moko mano rankas kovoti taip, kad mano rankomis sulaužomas plieninis lankas.

³⁵Tu man davei ir savo išgelbėjimo skydą; ir tavo dešinė mane palaikė, o tavo gerumas mane padarė didį.

³⁶Tu praplatinai mano žingsnius po manimi, kad mano kojos nepaslystų.

³⁷Aš persekiojau savo priešus ir juos pasivijau; ir neapsigręžiau, kol jie nebuvo sunaikinti.

³⁸Aš juos sužeidžiau, kad jie nebegalėjo atsikelti; jie krito po mano kojomis.

³⁹Nes tu apjuosei mane stiprybe mūšiui; tu pajungei po manimi tuos, kurie sukilo prieš mane.

⁴⁰Tu man davei ir mano priešų sprandus; kad sunaikinčiau tuos, kurie manęs nekenčia.

⁴¹Jie šaukėsi, bet nebuvo, kas juos gelbėtų; – VIEŠPATIES, bet jis jiems neatsiliepė.

⁴²Tada aš juos sutryniau smulkiai kaip dulkes prieš vėją; išmečiau juos kaip gatvių purvą.

⁴³Tu mane išvadavai iš tautos vaidų; ir paskyrei mane pagonių galva; tauta, kurios nebuvau pažinęs, man tarnaus.

⁴⁴Kai tik išgirs apie mane, jie man paklus; svetimšaliai man pasiduos.

⁴⁵Svetimšaliai išblykš ir bijos iš savo slaptų vietų.

⁴⁶VIEŠPATS gyvas; tebūna palaiminta mano uola; tebūna aukštinamas mano išgelbėjimo Dievas.

⁴⁷Tai Dievas, kuris atkeršija už mane ir pavergia man tautas.

⁴⁸Jis išvaduoja mane iš mano priešų; taip, tu mane iškeli viršum tų, kurie prieš mane sukyla; tu mane išvadavai iš smurtininko.

⁴⁹Todėl dėkosiu tau, o VIEŠPATIE, tarp pagonių ir giedosiu gyrių tavo vardui.

⁵⁰Didelį išvadavimą jis suteikia savo karaliui; ir parodo gailestingumą savo pateptajam, Dovydui, ir jo sėklai per amžius.