Psalms 24
1 Aš mylėsiu tave, o VIEŠPATIE, mano stiprybe.
2 VIEŠPATS yra mano uola, mano tvirtovė ir mano išvaduotojas; mano Dievas, mano stiprybė, kuriuo pasitikėsiu; mano skydas, mano išgelbėjimo ragas ir mano aukštas bokštas.
3 Aš šauksiuos VIEŠPATIES, kuris vertas gyriaus; taip būsiu išgelbėtas iš savo priešų.
4 Mirties kančios apsupo mane, ir bedievių antplūdžiai gąsdino mane.
5 Pragaro kančios apsupo mane; mirties pinklės pasitiko mane.
6 Savo suspaudime šaukiausi VIEŠPATIES ir šaukiau savo Dievui; jis išgirdo iš savo šventyklos mano balsą, ir mano šauksmas atėjo jo akivaizdon – į jo ausis.
7 Tada kratėsi ir drebėjo žemė; taip pat kalvų pamatai judėjo ir kratėsi, nes jis užsirūstino.
8 Pakilo dūmai iš jo šnervių, ir rijo ugnis iš jo burnos; nuo jos užsidegė anglys.
9 Jis palenkė dangus ir nužengė; tamsa buvo po jo kojomis.
10 Jis sėdėjo ant cherubo ir skrido; taip, jis skrido ant vėjo sparnų.
11 Tamsą jis padarė savo slaptaviete; jo palapinė aplink jį buvo tamsūs vandenys ir tiršti padangių debesys.
12 Nuo spindesio, esančio jo priešaky, slinko jo tiršti debesys, krušos ledokšniai ir ugningos žarijos.
13 Sugriaudė danguose VIEŠPATS, ir Aukščiausiasis išleido savo balsą, krušos ledokšnius ir ugningas žarijas.
14 Taip, jis išsiuntė savo strėles ir juos išsklaidė; jis šaudė žaibus ir juos sutrikdė.
15 Tada pasimatė vandenų vagos ir atsiskleidė pasaulio pamatai nuo tavo barimo, o VIEŠPATIE, nuo tavo šnervių kvapo pūtimo.
16 Jis pasiuntė iš aukštybių, mane paėmė, jis mane ištraukė iš daugybės vandenų.
17 Jis išvadavo mane iš mano stipraus priešo ir iš tų, kurie manęs nekentė; nes jie buvo man per stiprūs.
18 Jie pasitiko mane mano nelaimės dieną; bet VIEŠPATS buvo mano atrama.
19 Jis išvedė mane į plačią vietą; jis mane išvadavo, nes manimi gėrėjosi.
20 VIEŠPATS man atlygino pagal mano teisumą; pagal mano rankų švarumą jis man atmokėjo.
21 Nes aš laikiausi VIEŠPATIES kelių ir neatsitraukiau nedorai nuo savo Dievo.
22 Nes visi jo teismai buvo mano priešakyje, ir jo įstatų nuo savęs neatmečiau.
23 Tiesus buvau jo akivaizdoje ir saugojausi nuo savo neteisybės.
24 Todėl VIEŠPATS man atmokėjo pagal mano teisumą, pagal mano rankų švarumą jo akyse.
25 Gailestingam tu pasirodai gailestingas; tiesiam tu pasirodai tiesus;
26 tyram tu pasirodai tyras; priešgyniam tu pasirodai priešgynus.
27 Nes tu gelbėji varginamus žmones; bet pažemini išdidžius žvilgsnius.
28 Nes tu uždegsi mano žvakę; VIEŠPATS, mano Dievas, apšvies mano tamsą.
29 Nes su tavimi perbėgau pulką; su savo Dievu peršokau sieną.
30 O Dievas – tobulas jo kelias; VIEŠPATIES žodis yra išbandytas; jis yra skydas visiems, kurie juo pasitiki.
31 Juk kas yra Dievas, jei ne VIEŠPATS? Arba, kas yra uola, jei ne mūsų Dievas?
32 Tai Dievas, kuris apjuosia mane jėga ir padaro mano kelią tobulą.
33 Jis padaro mano kojas kaip elnės ir pastato mane mano aukštumose.
34 Jis moko mano rankas kovoti taip, kad mano rankomis sulaužomas plieninis lankas.
35 Tu man davei ir savo išgelbėjimo skydą; ir tavo dešinė mane palaikė, o tavo gerumas mane padarė didį.
36 Tu praplatinai mano žingsnius po manimi, kad mano kojos nepaslystų.
37 Aš persekiojau savo priešus ir juos pasivijau; ir neapsigręžiau, kol jie nebuvo sunaikinti.
38 Aš juos sužeidžiau, kad jie nebegalėjo atsikelti; jie krito po mano kojomis.
39 Nes tu apjuosei mane stiprybe mūšiui; tu pajungei po manimi tuos, kurie sukilo prieš mane.
40 Tu man davei ir mano priešų sprandus; kad sunaikinčiau tuos, kurie manęs nekenčia.
41 Jie šaukėsi, bet nebuvo, kas juos gelbėtų; – VIEŠPATIES, bet jis jiems neatsiliepė.
42 Tada aš juos sutryniau smulkiai kaip dulkes prieš vėją; išmečiau juos kaip gatvių purvą.
43 Tu mane išvadavai iš tautos vaidų; ir paskyrei mane pagonių galva; tauta, kurios nebuvau pažinęs, man tarnaus.
44 Kai tik išgirs apie mane, jie man paklus; svetimšaliai man pasiduos.
45 Svetimšaliai išblykš ir bijos iš savo slaptų vietų.
46 VIEŠPATS gyvas; tebūna palaiminta mano uola; tebūna aukštinamas mano išgelbėjimo Dievas.
47 Tai Dievas, kuris atkeršija už mane ir pavergia man tautas.
48 Jis išvaduoja mane iš mano priešų; taip, tu mane iškeli viršum tų, kurie prieš mane sukyla; tu mane išvadavai iš smurtininko.
49 Todėl dėkosiu tau, o VIEŠPATIE, tarp pagonių ir giedosiu gyrių tavo vardui.
50 Didelį išvadavimą jis suteikia savo karaliui; ir parodo gailestingumą savo pateptajam, Dovydui, ir jo sėklai per amžius.