1Išgirsk teises, o VIEŠPATIE, išklausyk mano šauksmo, atkreipk ausį į mano maldą, išeinančią iš neapsimetančių lūpų.
2Iš tavo akivaizdos teišeina mano nuosprendis: tavo akys temato tai, kas teisinga.
3Tu išbandei mano širdį; aplankei mane naktį; mane išmėginai ir nieko neradai; aš nusprendžiau, kad mano burna nenusižengs.
4O dėl žmonių darbų, – tavo lūpų žodžiu aš saugojausi nuo naikintojo takų.
5Palaikyk mano ėjimus savo takuose, kad mano žingsniai nepaslystų.
6Aš tavęs šaukiausi, nes tu, o Dieve, išgirsi mane; palenk prie manęs savo ausį ir išgirsk mano kalbą.
7Parodyk savo nuostabią mielaširdystę, tu, kuris savo dešine ranka gelbsti tavimi pasitikinčius nuo tų, kurie sukyla prieš juos.
8Saugok mane kaip akies obuolį, paslėpk mane savo sparnų šešėlyje
9nuo nedorėlių, kurie engia mane, nuo mano mirtinų priešų, kurie mane apsupa.
10Jie užsidarę savo taukuose; savo burna išdidžiai kalba.
11Dabar jie mus apsupo mūsų žingsniuose; jie nukreipė savo akis pasilenkę žemėn,
12kaip liūtas, geidžiantis savo grobio, ir kaip jaunas liūtas, tykojantis slaptavietėse.
13Kelkis, o VIEŠPATIE, sužlugdyk jo viltis, nuversk jį; išgelbėk mano sielą nuo nedorėlio, kuris yra tavo kalavijas;
14nuo žmonių, kurie yra tavo ranka, o VIEŠPATIE, nuo pasaulio žmonių, turinčių savo dalį šiame gyvenime, kurių pilvą tu pripildai savo slaptu lobiu; jie pilni vaikų, ir likusį savo turtą palieka savo kūdikiams.
15O aš tavo veidą matysiu teisume; prabudęs pasisotinsiu tavo panašumu.