1Dangūs skelbia Dievo šlovę; ir tvirtuma praneša apie jo rankų darbą.
2Diena ištaria kalbą dienai, o naktis praneša nakčiai pažinimą.
3Nėra nei kalbos, nei tarmės, kur nebūtų girdimas jų balsas.
4Jų virvė išėjo po visą žemę, ir jų žodžiai iki pasaulio krašto. Juose jis pastatė padangtę saulei,
5kuri išeina iš savo kambario kaip jaunikis ir džiaugiasi kaip stipruolis, bėgsiantis lenktynėse.
6Jos išėjimas yra nuo dangaus krašto ir jos ėjimas ratu į jo pakraščius; ir nieko nėra paslėpta nuo jos kaitros.
7VIEŠPATIES įstatymas tobulas, keičiantis sielą; VIEŠPATIES liudijimas tikras, padarantis paikuosius išmintingais.
8VIEŠPATIES įstatai teisingi, džiuginantys širdį; VIEŠPATIES įsakymas tyras, apšviečiantis akis.
9VIEŠPATIES baimė švari, pasiliekanti per amžius; VIEŠPATIES teismai teisingi ir visi teisūs.
10Jie turi būti geistini labiau už auksą, taip, už daug gryno aukso; taip pat saldesni už medų ir medaus korį.
11Be to, tavo tarnas jais įspėjamas: jų besilaikant yra didelis atlygis.
12Kas gali suprasti savo klaidas? Apvalyk mane nuo slaptų kalčių.
13Sulaikyk savo tarną ir nuo tyčinių nuodėmių; teneviešpatauja jos man; tada aš būsiu tiesus ir būsiu nekaltas dėl didelio nusižengimo.
14Tebūna priimtini tavo akyse mano burnos žodžiai ir mano širdies apmąstymas, o VIEŠPATIE, mano stiprybe ir mano atpirkėjau.