1VIEŠPAČIU aš pasitikiu; kaip jūs sakote mano sielai: „Pabėk į jūsų kalnus kaip paukštis“?
2Nes štai nedorėliai sulenkia savo lanką, savo strėlę paruošia ant templės, kad slapta šaudytų į tiesiaširdžius.
3Jei pamatai nugriauti, ką begali padaryti teisusis?“
4VIEŠPATS yra savo šventoje šventykloje, VIEŠPATIES sostas danguje; jo akys stebi, jo akių vokai mėgina žmonių vaikus.
5VIEŠPATS mėgina teisųjį; bet nedorėlio ir to, kuris mėgsta smurtą, nekenčia jo siela.
6Ant nedorėlių jis lis žabangomis, ugnimi, siera ir siaubinga audra, tai bus jų taurės dalis.
7Nes teisusis VIEŠPATS myli teisumą; jo veidas stebi tiesųjį.