Bible

1 Padėk, VIEŠPATIE; nes nebelieka dievotųjų; nes pradingsta ištikimieji iš žmonių vaikų tarpo. 2 Jie kiekvienas su savo artimu kalba tuštybes; jie kalba pataikaujančiomis lūpomis ir dvilype širdimi. 3 VIEŠPATS iškirs visas pataikaujančias lūpas ir liežuvį, kalbantį pasididžiavimus; 4 kurie sakė: „Savo liežuviu mes nugalėsime; mūsų lūpos yra mūsų pačių; kas yra mūsų viešpats?“ 5 „Dėl vargšų engimo, dėl stokojančiųjų dejavimo dabar aš pakilsiu, – sako VIEŠPATS. – Aš pastatysiu jį į saugią vietą nuo to, kuris prieš jį pučiasi“. 6 VIEŠPATIES žodžiai yra tyri žodžiai, kaip sidabras, išmėgintas žemės krosnyje, septynis kartus išvalytas. 7 Tu juos išlaikysi, o VIEŠPATIE, tu juos išsaugosi nuo šitos kartos per amžius. 8 Nedorėliai vaikšto visose pusėse, kai niekšiški žmonės yra išaukštinti.