1O VIEŠPATIE, nebark manęs savo pyktyje, nei nebausk manęs įširdęs.
2Pasigailėk manęs, o VIEŠPATIE; nes aš esu silpnas; pagydyk mane, o VIEŠPATIE; nes mano kaulai sukrėsti.
3Ir mano siela labai sukrėsta; bet tu, o VIEŠPATIE, kaip ilgai?
4Sugrįžk, o VIEŠPATIE, išgelbėk mano sielą; išgelbėk mane dėl savo gailestingumų.
5Nes mirtyje nėra prisiminimo apie tave; kas dėkos tau kape?
6Aš nuvargau nuo savo dejavimo; visą naktį maudau savo patalą, ašaromis laistau savo guolį.
7Nuo širdgėlos sunyko mano akys; jos paseno dėl visų mano priešų.
8Atsitraukite nuo manęs, visi neteisybės darytojai; nes VIEŠPATS išgirdo mano verksmo balsą.
9VIEŠPATS išgirdo mano prašymą; VIEŠPATS priims mano maldą.
10Tegul visi mano priešai susigėsta ir tebūna labai sukrėsti; tegul jie sugrįžta ir staiga susigėsta.