1O VIEŠPATIE, mano Dieve, tavimi pasitikiu; gelbėk mane nuo visų mano persekiotojų ir išvaduok mane;
2kad nesudraskytų mano sielos kaip liūtas, draskantis ją į gabalus, kai nėra kam išvaduoti.
3O VIEŠPATIE, mano Dieve, jei aš tai padariau; jei neteisybė yra mano rankose;
4jei atsilyginau piktu tam, kuris buvo taikoje su manimi (taip, aš išvadavau tą, kuris be priežasties yra mano priešas);
5tegul priešas persekioja mano sielą ir ją sugauna; taip, tesutrypia į žemę mano gyvybę ir tepaguldo mano garbę į dulkes. Sela.
6Kelkis, o VIEŠPATIE, savo pyktyje, pakilk dėl mano priešų įniršio; ir pabusk dėl manęs į teismą, kurį įsakei.
7Taip tautų susirinkimas apsups tave; todėl dėl jų sugrįžk į aukštybes.
8VIEŠPATS teis tautas; teisk mane, o VIEŠPATIE, pagal mano teisumą ir pagal mano dorumą, esantį manyje.
9Teužsibaigia nedorėlių piktybė; tačiau sutvirtink teisųjį; nes teisusis Dievas mėgina širdis ir inkstus.
10Mano apsauga yra iš Dievo, kuris išgelbėja tiesiaširdžius.
11Dievas teisia teisius, ir Dievas kasdien pyksta ant nedorėlių.
12Jei neatsigręžia, jis galanda savo kalaviją; jis yra išlenkęs savo lanką ir jį paruošęs.
13Jis yra jam paruošęs ir mirties įrankius; jis paskiria savo strėles prieš persekiotojus.
14Štai jis pradeda neteisybę, yra nėščias piktadarybe ir pagimdė melą.
15Jis padarė duobę ir ją iškasė, ir įkrito į griovį, kurį padarė.
16Jo piktadarybė sugrįš ant jo paties galvos, ir jo smurtas nusileis ant jo paties viršugalvio.
17Aš girsiu VIEŠPATĮ pagal jo teisumą; ir giedosiu gyrių aukščiausiojo VIEŠPATIES vardui.