1Palenk ausį mano žodžiams, o VIEŠPATIE, atsižvelk į mano apmąstymą.
2Išklausyk mano šauksmo balso, mano Karaliau ir mano Dieve; nes tau melsiuos.
3O VIEŠPATIE, ryte išgirsi mano balsą; ryte į tave nukreipsiu savo maldą ir dairysiuos.
4Nes tu nesi Dievas, kuriam patiktų nedorybė; nei pikta negyvens pas tave.
5Kvaili neišstovės tavo akyse; tu nekenti visų, darančių neteisybę.
6Tu sunaikinsi tuos, kurie kalba melą; VIEŠPATS bjaurėsis kraugeriu ir apgaviku.
7Bet aš, aš įeisiu į tavo namus dėl tavo gailestingumo daugybės; tavo baimėje garbinsiu tavo šventos šventyklos link.
8O VIEŠPATIE, vesk mane savo teisume dėl mano priešų; ištiesink prieš mano veidą savo kelią.
9Nes nėra ištikimybės jų burnoje; jų vidus – pati nedorybė; jų gerklė – atviras kapas; jie pataikauja savo liežuviu.
10Sunaikink juos, o Dieve; tegul jie griūna nuo savo pačių patarimų; išmesk juos dėl daugybės jų nusižengimų; nes jie prieš tave maištavo.
11Bet tegul džiaugiasi visi, kurie pasitiki tavimi; tegul jie visados šaukia iš džiaugsmo, nes tu juos apgini; ir tebūna džiaugsmingi tavyje tie, kurie myli tavo vardą.
12Nes tu, VIEŠPATIE, laiminsi teisųjį; apsupsi jį palankumu lyg skydu.