1Kai šaukiuosi, išgirsk mane, o mano teisumo Dieve; kai būdavau suspaustas, tu išplėsdavai mane; pasigailėk manęs ir išklausyk mano maldą.
2O žmonių sūnūs, kaip ilgai mano šlovę versite į gėdą? Kaip ilgai mylėsite tuštybę ir ieškosite melo? Sela.
3Bet žinokite, kad VIEŠPATS sau atskyrė dievotąjį; VIEŠPATS išgirsta, kai jo šaukiuosi.
4Bijokite ir nenusidėkite; kalbėkite su savo širdimi savo lovoje ir būkite ramūs. Sela.
5Aukokite teisumo aukas ir pasitikėkite VIEŠPAČIU.
6Daugelis sako: „Kas parodys mums ką gera?“ VIEŠPATIE, pakelk viršum mūsų savo veido šviesą.
7Tu į mano širdį įdėjai linksmybės daugiau negu tuo laiku, kai padaugėjo jų javų ir jų vyno.
8Aš ir atsigulsiu ramybėje, ir miegosiu; nes tu vienintelis, VIEŠPATIE, padarai, kad aš saugiai gyvenčiau.