1O Dieve, mano širdis tvirta; aš giedosiu ir girsiu savo šlove.
2Pabuskite, psalteri ir arfa; aš pats anksti pabusiu.
3Aš girsiu tave, o VIEŠPATIE, tarp tautų; ir giedosiu tau gyrių tarp tautybių.
4Nes didelis tavo gailestingumas, aukščiau dangų; ir tavo tiesa siekia iki debesų.
5O Dieve, būk išaukštintas viršum dangų; ir tavo šlovė virš visos žemės;
6kad tavo mylimieji būtų išvaduoti; išgelbėk savo dešine ir atsakyk man.
7Dievas kalbėjo savo šventume: „Aš džiūgausiu, aš padalinsiu Šechemą ir išmatuosiu Sukoto slėnį.
8Mano yra Gileadas; mano yra Manasas; ir Efraimas yra mano galvos stiprybė; Juda yra mano įstatymleidys;
9Moabas yra mano prausimosi puodas; ant Edomo aš numesiu savo apavą; virš Filistijos pakelsiu pergalės šauksmą“.
10Kas mane nuves į sutvirtintą miestą? Kas mane nulydės į Edomą?
11Ar ne tu, o Dieve, kuris mus atstūmei? Argi tu, o Dieve, neišeisi su mūsų kariuomenėmis?
12Suteik mums pagalbą varge; nes žmogaus pagalba yra bevertė.
13Su Dievu mes elgsimės narsiai; nes jis yra tas, kuris sumindys mūsų priešus.