Psalms 103
1 Dėkokite VIEŠPAČIUI, nes jis yra geras, nes jo gailestingumas išlieka per amžius.
2 Tegul taip sako VIEŠPATIES atpirktieji, kuriuos jis atpirko iš priešo rankos;
3 ir surinko juos iš šalių, iš rytų ir iš vakarų, iš šiaurės ir iš pietų.
4 Jie klaidžiojo po dykumą nuošaliu keliu; jie nerado miesto, kad apsigyventų.
5 Išalkusi ir ištroškusi jų siela nusilpo juose.
6 Tada savo varge jie šaukėsi VIEŠPATIES, ir jis juos išvadavo iš jų sielvartų.
7 Ir jis juos vedė teisingu keliu, kad jie nueitų į gyvenamą miestą.
8 O kad žmonės girtų VIEŠPATĮ už jo gerumą ir už jo nuostabius darbus žmonių vaikams!
9 Nes jis patenkina išsiilgusią sielą ir išalkusią sielą pripildo gerumo.
10 Tie, kurie sėdi tamsoje ir mirties šešėlyje, sukaustyti vargu ir geležimi;
11 nes jie maištavo prieš Dievo žodžius ir niekino Aukščiausiojo patarimą;
12 todėl triūsu jis nužemino jų širdį; jie griuvo, ir nebuvo kas padėtų.
13 Tada savo varge jie šaukėsi VIEŠPATIES, ir jis juos išgelbėjo iš jų sielvartų.
14 Jis juos išvedė iš tamsos ir mirties šešėlio ir sutraukė jų pančius.
15 O kad žmonės girtų VIEŠPATĮ už jo gerumą ir už jo nuostabius darbus žmonių vaikams!
16 Nes jis sudaužė varinius vartus ir geležinius skląsčius supjaustė.
17 Kvailiai dėl savo nusižengimo ir dėl savo neteisybių kenčia.
18 Jų siela bjaurisi bet kokiu valgiu; ir jie priartėjo prie mirties vartų.
19 Tada savo varge jie šaukiasi VIEŠPATIES, ir jis juos išgelbėja iš jų sielvartų.
20 Jis siuntė savo žodį ir juos išgydė, ir juos išvadavo iš jų pražūties.
21 O kad žmonės girtų VIEŠPATĮ už jo gerumą ir už jo nuostabius darbus žmonių vaikams!
22 Ir tegul jie aukoja padėkos aukas ir džiūgaudami skelbia jo darbus.
23 Tie, kurie laivais plaukia žemyn į jūrą, kurie užsiiminėja veikla dideliuose vandenyse;
24 šitie mato VIEŠPATIES darbus ir jo stebuklus gelmėje.
25 Nes jis įsako ir sukelia audringą vėją, kuris iškelia jos bangas.
26 Jie kyla į dangų, į gelmes vėl leidžiasi; jų siela sutirpo dėl nelaimės.
27 Jie svirduliuoja pirmyn atgal ir svyruoja kaip girti, ir jų sumanumas beišsenkantis.
28 Tada jie savo varge šaukiasi VIEŠPATIES, ir jis juos išveda iš jų sielvartų.
29 Jis paverčia audrą tyla taip, kad jos bangos nurimsta.
30 Tada jie džiaugiasi, nes jos nurimusios; taip jis juos nuveda į jų geidžiamą uostą.
31 O kad žmonės girtų VIEŠPATĮ už jo gerumą ir už jo nuostabius darbus žmonių vaikams!
32 Tegul jie aukština jį tautos susirinkime ir tegiria jį vyresniųjų sueigoje.
33 Jis paverčia upes į dykumą ir vandens šaltinius į sausumą;
34 vaisingą žemę į nederlingumą dėl piktybės tų, kurie joje gyvena.
35 Jis paverčia dykumą į stovintį vandenį ir sausą žemę į vandens šaltinius.
36 Jis ten apgyvendina alkanuosius, kad jie pasiruoštų gyvenamą miestą,
37 apsėtų laukus ir pasodintų vynuogynų, kurie duotų prieaugio vaisių.
38 Taip pat jis juos palaimina, kad jų labai daugėja; ir jų galvijams neleidžia mažėti.
39 Vėlgi, jie sumažėjo ir yra pažeminti engimu, vargu ir sielvartu.
40 Jis išlieja panieką ant kunigaikščių ir padaro, kad jie klaidžiotų dykumoje, kur nėra kelio.
41 Tačiau jis pakelia vargšą iš vargo ir padaro jam šeimas kaip kaimenę.
42 Teisieji tai matys ir džiaugsis; o visa nedorybė užčiaups savo burną.
43 Kas išmintingas ir laikysis šitų dalykų, tas supras VIEŠPATIES mielaširdystę.