1Dėkokite VIEŠPAČIUI, nes jis yra geras, nes jo gailestingumas išlieka per amžius.
2Tegul taip sako VIEŠPATIES atpirktieji, kuriuos jis atpirko iš priešo rankos;
3ir surinko juos iš šalių, iš rytų ir iš vakarų, iš šiaurės ir iš pietų.
4Jie klaidžiojo po dykumą nuošaliu keliu; jie nerado miesto, kad apsigyventų.
5Išalkusi ir ištroškusi jų siela nusilpo juose.
6Tada savo varge jie šaukėsi VIEŠPATIES, ir jis juos išvadavo iš jų sielvartų.
7Ir jis juos vedė teisingu keliu, kad jie nueitų į gyvenamą miestą.
8O kad žmonės girtų VIEŠPATĮ už jo gerumą ir už jo nuostabius darbus žmonių vaikams!
9Nes jis patenkina išsiilgusią sielą ir išalkusią sielą pripildo gerumo.
10Tie, kurie sėdi tamsoje ir mirties šešėlyje, sukaustyti vargu ir geležimi;
11nes jie maištavo prieš Dievo žodžius ir niekino Aukščiausiojo patarimą;
12todėl triūsu jis nužemino jų širdį; jie griuvo, ir nebuvo kas padėtų.
13Tada savo varge jie šaukėsi VIEŠPATIES, ir jis juos išgelbėjo iš jų sielvartų.
14Jis juos išvedė iš tamsos ir mirties šešėlio ir sutraukė jų pančius.
15O kad žmonės girtų VIEŠPATĮ už jo gerumą ir už jo nuostabius darbus žmonių vaikams!
16Nes jis sudaužė varinius vartus ir geležinius skląsčius supjaustė.
17Kvailiai dėl savo nusižengimo ir dėl savo neteisybių kenčia.
18Jų siela bjaurisi bet kokiu valgiu; ir jie priartėjo prie mirties vartų.
19Tada savo varge jie šaukiasi VIEŠPATIES, ir jis juos išgelbėja iš jų sielvartų.
20Jis siuntė savo žodį ir juos išgydė, ir juos išvadavo iš jų pražūties.
21O kad žmonės girtų VIEŠPATĮ už jo gerumą ir už jo nuostabius darbus žmonių vaikams!
22Ir tegul jie aukoja padėkos aukas ir džiūgaudami skelbia jo darbus.
23Tie, kurie laivais plaukia žemyn į jūrą, kurie užsiiminėja veikla dideliuose vandenyse;
24šitie mato VIEŠPATIES darbus ir jo stebuklus gelmėje.
25Nes jis įsako ir sukelia audringą vėją, kuris iškelia jos bangas.
26Jie kyla į dangų, į gelmes vėl leidžiasi; jų siela sutirpo dėl nelaimės.
27Jie svirduliuoja pirmyn atgal ir svyruoja kaip girti, ir jų sumanumas beišsenkantis.
28Tada jie savo varge šaukiasi VIEŠPATIES, ir jis juos išveda iš jų sielvartų.
29Jis paverčia audrą tyla taip, kad jos bangos nurimsta.
30Tada jie džiaugiasi, nes jos nurimusios; taip jis juos nuveda į jų geidžiamą uostą.
31O kad žmonės girtų VIEŠPATĮ už jo gerumą ir už jo nuostabius darbus žmonių vaikams!
32Tegul jie aukština jį tautos susirinkime ir tegiria jį vyresniųjų sueigoje.
33Jis paverčia upes į dykumą ir vandens šaltinius į sausumą;
34vaisingą žemę į nederlingumą dėl piktybės tų, kurie joje gyvena.
35Jis paverčia dykumą į stovintį vandenį ir sausą žemę į vandens šaltinius.
36Jis ten apgyvendina alkanuosius, kad jie pasiruoštų gyvenamą miestą,
37apsėtų laukus ir pasodintų vynuogynų, kurie duotų prieaugio vaisių.
38Taip pat jis juos palaimina, kad jų labai daugėja; ir jų galvijams neleidžia mažėti.
39Vėlgi, jie sumažėjo ir yra pažeminti engimu, vargu ir sielvartu.
40Jis išlieja panieką ant kunigaikščių ir padaro, kad jie klaidžiotų dykumoje, kur nėra kelio.
41Tačiau jis pakelia vargšą iš vargo ir padaro jam šeimas kaip kaimenę.
42Teisieji tai matys ir džiaugsis; o visa nedorybė užčiaups savo burną.
43Kas išmintingas ir laikysis šitų dalykų, tas supras VIEŠPATIES mielaširdystę.