Psalms 102
1 Girkite VIEŠPATĮ. Dėkokite VIEŠPAČIUI; nes jis yra geras; nes jo gailestingumas išlieka per amžius.
2 Kas galėtų išsakyti VIEŠPATIES galingus darbus? Kas gali paskelbti visą jo gyrių?
3 Palaiminti, kurie laikosi teismo ir tas, kuris visą laiką vykdo teisumą.
4 Atsimink mane, o VIEŠPATIE, su palankumu, kurio laikaisi savo tautai; aplankyk mane savo išgelbėjimu;
5 kad matyčiau tavo išrinktųjų gerovę, kad džiūgaučiau tavo tautos džiaugsmu, kad didžiuočiausi su tavo paveldu.
6 Mes nusidėjome su savo tėvais, mes vykdėme neteisybę, mes nedorai elgėmės.
7 Mūsų tėvai Egipte nesuprato tavo stebuklų; jie neprisiminė tavo gailestingumų daugybės; bet kurstė jį prie jūros – prie Raudonosios jūros.
8 Tačiau jis juos išgelbėjo dėl savo vardo, kad duotų pažinti savo galingą jėgą.
9 Taip pat jis papeikė Raudonąją jūrą, ir ji išdžiūvo; taip jis vedė juos per gelmes kaip per dykumą.
10 Ir jis juos išgelbėjo iš rankos to, kuris jų nekentė, ir juos atpirko iš priešo rankos.
11 Vandenys apdengė jų priešus; nei vienas jų neišliko.
12 Tada jie tikėjo jo žodžiais; jie giedojo jo gyrių.
13 Jie greitai pamiršo jo darbus; jie nelaukė jo patarimo;
14 bet be galo geidė dykumoje ir gundė Dievą tyruose.
15 Ir jis jiems davė, ko jie prašė; bet siuntė liesumą į jų sielą.
16 Taipogi jie pavydėjo Mozei stovykloje ir Aaronui, VIEŠPATIES šventajam.
17 Atsivėrė žemė ir prarijo Dataną, ir apdengė Abiramo gaują.
18 Ugnis užsidegė jų gaujoje; liepsna sudegino nedorėlius.
19 Jie padarė veršį Horebe ir garbino nulietą atvaizdą.
20 Taip jie iškeitė savo šlovę į pavidalą jaučio, ėdančio žolę.
21 Jie pamiršo Dievą, savo gelbėtoją, padariusį didžių dalykų Egipte;
22 nuostabių darbų Chamo šalyje ir baisių dalykų prie Raudonosios jūros.
23 Todėl jis sakė, kad juos būtų sunaikinęs, jei Mozė, jo išrinktasis, nebūtų stojęs į spragą jo akivaizdon, kad nukreiptų jo rūstybę, idant jis jų neišnaikintų.
24 Taip, jie paniekino maloniąją šalį, netikėjo jo žodžiu;
25 bet murmėjo savo palapinėse ir neklausė VIEŠPATIES balso.
26 Todėl jis pakėlė prieš juos savo ranką, kad juos dykumoje pargriautų;
27 kad pargriautų jų sėklą tarp tautų ir juos išsklaidytų po šalis.
28 Taip pat jie prisijungė prie Baal-Peoro ir valgė mirusiųjų aukas.
29 Taip jie kurstė jo pyktį savo prasimanymais; ir ant jų išsiveržė rykštė.
30 Tada atsistojo Finehasas ir įvykdė teismą; ir taip rykštė buvo sustabdyta.
31 Ir tai jam buvo įskaityta teisumu per visas kartas per amžius.
32 Jie jį įpykino prie kivirčų vandenų taip, kad Mozė dėl jų nukentėjo;
33 nes jie kurstė jo dvasią taip, kad jis neapgalvotai kalbėjo savo lūpomis.
34 Jie nesunaikino tautų, apie kurias VIEŠPATS jiems buvo įsakęs;
35 bet susimaišė su pagonimis ir išmoko jų darbų.
36 Ir jie tarnavo jų stabams, kurie jiems buvo žabangomis.
37 Taip, jie aukojo savo sūnus ir savo dukteris velniams,
38 ir išliejo nekaltą kraują – kraują savo sūnų ir savo dukterų, kuriuos jie aukojo Kanaano stabams; ir šalis buvo suteršta krauju.
39 Taip jie susiteršė savo darbais ir paleistuvavo savo prasimanymais.
40 Todėl VIEŠPATIES rūstybė užsidegė prieš savo tautą taip, kad jis bjaurėjosi savo paveldu.
41 Ir jis juos padavė į pagonių ranką; ir tie, kurie jų nekentė, juos valdė.
42 Juos engė jų priešai, ir jie buvo pavergti po jų ranka.
43 Daug kartų jis juos išvadavo; bet jie kurstė jį savo sumanymu ir dėl savo neteisybės buvo pažeminti.
44 Tačiau jis atsižvelgė į jų vargą, išgirdęs jų šauksmą;
45 ir jis atsiminė dėl jų savo sandorą ir gailėjosi pagal savo gailestingumų gausybę.
46 Jis padarė, kad jų pasigailėtų visi, kurie juos išgabeno į nelaisvę.
47 Išgelbėk mus, o VIEŠPATIE, mūsų Dieve, ir surink mus iš pagonių tarpo, kad dėkotume tavo šventam vardui ir džiaugtumėmės tavo gyriumi.
48 Tebūna palaimintas VIEŠPATS, Izraelio Dievas, nuo amžinybės iki amžinybės; ir visa tauta tegul sako: „Amen“. Girkite VIEŠPATĮ.