Psalms 101
1 Kai jie ėjo iš vienos tautos į kitą, iš vienos karalystės į kitą tautą,
2 jis niekam neleido jų skriausti; taip, jis bardavo dėl jų karalius,
3 sakydamas: „Nelieskite mano pateptųjų ir mano pranašams nedarykite pikto“.
4 Taip pat jis pašaukė šaliai badą; jis sulaužė visą duonos ramstį.
5 Jis pirma jų pasiuntė vyrą – Juozapą, kuris buvo parduotas tarnu;
6 kurio kojas jie žalojo pančiais; jis buvo paguldytas į geležį
7 iki to laiko, kai atėjo jo žodis; VIEŠPATIES žodis jį išbandė.
8 Karalius siuntė ir jį paleido, būtent tautos valdovas, ir jį išlaisvino.
9 Jis padarė jį savo namų viešpačiu ir viso savo turto valdovu,
10 kad suvaržytų jo kunigaikščius pagal savo norą ir jo vyresniuosius pamokytų išminties.
11 Taip pat Izraelis atvyko į Egiptą; ir Jokūbas laikinai apsigyveno Chamo šalyje.
12 Jis labai pagausino savo tautą; ir juos padarė stipresniais už jų priešus.
13 Jis nukreipė jų širdį, kad nekęstų jo tautos, kad elgtųsi klastingai su jo tarnais.
14 Jis siuntė Mozę, savo tarną, ir Aaroną, kurį buvo išsirinkęs.
15 Jie rodė tarp jų jo ženklus ir stebuklus Chamo šalyje.
16 Jis pasiuntė tamsą ir aptemdė; ir jie nemaištavo prieš jo žodį.
17 Jis pavertė jų vandenis į kraują ir išmarino jų žuvis.
18 Jų šalis gausiai išgavo varlių jų karalių kambariuose.
19 Jis tarė, ir atlėkė įvairios musės ir utėlės visose jų ribose.
20 Jis jiems davė krušą vietoje lietaus ir liepsnojančią ugnį jų šalyje.
21 Jis išdaužė jų vynmedžius ir figmedžius; ir sulaužė jų ribų medžius.
22 Jis tarė, ir atėjo skėriai ir vikšrų be skaičiaus,
23 ir suėdė visas žoles jų šalyje, ir surijo jų dirvos vaisių.
24 Taip pat jis ištiko visus pirmagimius jų šalyje, visos jų stiprybės pradmenį.
25 Jis išvedė juos su sidabru ir auksu; ir jų gentyse nebuvo nei vieno paliegusio.
26 Džiaugėsi Egiptas jiems išėjus, nes juos ištiko baimė dėl jų.
27 Jis išskleidė debesį kaip dangalą; ir ugnį, kad šviestų per naktį.
28 Tauta prašė, ir jis atgabeno putpelių ir dangaus duona juos pasotino.
29 Jis atvėrė uolą, ir ištryško vandenys; jie tekėjo per sausumas kaip upė.
30 Nes jis atsiminė savo šventą pažadą ir Abraomą, savo tarną.
31 Ir jis išvedė savo tautą su džiaugsmu ir savo išrinktuosius su linksmumu;
32 ir davė jiems pagonių šalis; ir jie paveldėjo tautų triūsą,
33 kad jie laikytųsi jo įstatų ir vykdytų jo įstatymus. Girkite VIEŠPATĮ.