1Netylėk, o mano gyriaus Dieve;
2nes nedorėlio burna ir klastingojo burna atsivėrė prieš mane; jie kalbėjo prieš mane melagingu liežuviu.
3Taip pat neapykantos žodžiais jie mane apsupo ir kovojo prieš mane be priežasties.
4Už mano meilę jie yra mano priešininkai; bet aš atsidaviau maldai.
5Jie man atlygino piktu už gera ir neapykanta už mano meilę.
6Paskirk nedorėlį jo viršininku; ir tegul Šėtonas atsistoja jo dešinėje.
7Kai jis bus teisiamas, tegul jis būna pasmerktas; ir jo malda tepavirsta nuodėme.
8Tebūna mažai jo dienų; ir tegul kitas paima jo tarnystę.
9Jo vaikai tebūna našlaičiai ir jo žmona našlė.
10Tegul jo vaikai nuolat bastosi ir elgetauja; ir tegul jie ieško sau duonos iš savo suniokotų vietų.
11Tegul plėšikas pasiglemžia visa, ką jis turi; ir tegul svetimieji išplėšia visą jo triūsą.
12Tenebūna nei vieno, kuris jam suteiktų gailestingumą; ir tenebūna nei vieno, rodančio palankumą jo našlaičiams.
13Tegul jo palikuonys būna iškirsti; ir kitoje kartoje tebūna išdildytas jų vardas.
14Jo tėvų neteisybė tebūna atmenama pas VIEŠPATĮ; ir jo motinos nuodėmė tenebūna išdildyta.
15Tegul jie nuolat būna VIEŠPATIES akivaizdoje, kad jis iškirstų iš žemės jų atminimą.
16Kadangi jis neprisiminė parodyti gailestingumo, bet persekiojo vargšą ir stokojantį, kad nužudytų sudužusį širdyje.
17Kaip jis mėgo prakeikimą, taip tas teateina ant jo; kaip jis nesigėrėjo palaiminimu, taip tas tebūna toli nuo jo.
18Kaip jis apsivilko prakeikimu lyg savo drabužiu, taip tas teįeina kaip vanduo į jo vidurius ir kaip aliejus į jo kaulus.
19Jis tebūna jam kaip jį dengiantis drabužis ir kaip juosta, kuria jis nuolat susijuosia.
20Šitoks nuo VIEŠPATIES tebūna atlygis mano priešininkams ir tiems, kurie kalba pikta prieš mano sielą.
21Bet padaryk mano labui, o DIEVE Viešpatie, dėl savo vardo; kadangi geras tavo gailestingumas, išvaduok mane.
22Nes aš esu vargšas ir nepasiturintis, ir mano širdis sužeista mano viduje.
23Aš dingau kaip nykstantis šešėlis; aš blaškomas pirmyn atgal kaip skėrys.
24Mano keliai nusilpę nuo pasninko; ir mano kūnas netekęs riebalų.
25Aš jiems tapau priekaištu; matydami mane, jie kratė savo galvas.
26Padėk man, o VIEŠPATIE, mano Dieve; išgelbėk mane pagal savo gailestingumą;
27kad jie žinotų, jog tai yra tavo ranka, jog tu, VIEŠPATIE, tai padarei.
28Tegul jie keikia, bet tu laimink; kai jie pakyla, tebūna sugėdinti; bet tavo tarnas tesidžiaugia.
29Tegul mano priešininkai apsivelka gėda, ir teapsidengia savo pačių gėda kaip mantija.
30Aš didžiai girsiu VIEŠPATĮ savo burna; taip, tarp daugybės jį girsiu.
31Nes jis stovės vargšo dešinėje, kad jį išgelbėtų iš tų, kurie smerkia jo sielą.