Psalms 105
1 Netylėk, o mano gyriaus Dieve;
2 nes nedorėlio burna ir klastingojo burna atsivėrė prieš mane; jie kalbėjo prieš mane melagingu liežuviu.
3 Taip pat neapykantos žodžiais jie mane apsupo ir kovojo prieš mane be priežasties.
4 Už mano meilę jie yra mano priešininkai; bet aš atsidaviau maldai.
5 Jie man atlygino piktu už gera ir neapykanta už mano meilę.
6 Paskirk nedorėlį jo viršininku; ir tegul Šėtonas atsistoja jo dešinėje.
7 Kai jis bus teisiamas, tegul jis būna pasmerktas; ir jo malda tepavirsta nuodėme.
8 Tebūna mažai jo dienų; ir tegul kitas paima jo tarnystę.
9 Jo vaikai tebūna našlaičiai ir jo žmona našlė.
10 Tegul jo vaikai nuolat bastosi ir elgetauja; ir tegul jie ieško sau duonos iš savo suniokotų vietų.
11 Tegul plėšikas pasiglemžia visa, ką jis turi; ir tegul svetimieji išplėšia visą jo triūsą.
12 Tenebūna nei vieno, kuris jam suteiktų gailestingumą; ir tenebūna nei vieno, rodančio palankumą jo našlaičiams.
13 Tegul jo palikuonys būna iškirsti; ir kitoje kartoje tebūna išdildytas jų vardas.
14 Jo tėvų neteisybė tebūna atmenama pas VIEŠPATĮ; ir jo motinos nuodėmė tenebūna išdildyta.
15 Tegul jie nuolat būna VIEŠPATIES akivaizdoje, kad jis iškirstų iš žemės jų atminimą.
16 Kadangi jis neprisiminė parodyti gailestingumo, bet persekiojo vargšą ir stokojantį, kad nužudytų sudužusį širdyje.
17 Kaip jis mėgo prakeikimą, taip tas teateina ant jo; kaip jis nesigėrėjo palaiminimu, taip tas tebūna toli nuo jo.
18 Kaip jis apsivilko prakeikimu lyg savo drabužiu, taip tas teįeina kaip vanduo į jo vidurius ir kaip aliejus į jo kaulus.
19 Jis tebūna jam kaip jį dengiantis drabužis ir kaip juosta, kuria jis nuolat susijuosia.
20 Šitoks nuo VIEŠPATIES tebūna atlygis mano priešininkams ir tiems, kurie kalba pikta prieš mano sielą.
21 Bet padaryk mano labui, o DIEVE Viešpatie, dėl savo vardo; kadangi geras tavo gailestingumas, išvaduok mane.
22 Nes aš esu vargšas ir nepasiturintis, ir mano širdis sužeista mano viduje.
23 Aš dingau kaip nykstantis šešėlis; aš blaškomas pirmyn atgal kaip skėrys.
24 Mano keliai nusilpę nuo pasninko; ir mano kūnas netekęs riebalų.
25 Aš jiems tapau priekaištu; matydami mane, jie kratė savo galvas.
26 Padėk man, o VIEŠPATIE, mano Dieve; išgelbėk mane pagal savo gailestingumą;
27 kad jie žinotų, jog tai yra tavo ranka, jog tu, VIEŠPATIE, tai padarei.
28 Tegul jie keikia, bet tu laimink; kai jie pakyla, tebūna sugėdinti; bet tavo tarnas tesidžiaugia.
29 Tegul mano priešininkai apsivelka gėda, ir teapsidengia savo pačių gėda kaip mantija.
30 Aš didžiai girsiu VIEŠPATĮ savo burna; taip, tarp daugybės jį girsiu.
31 Nes jis stovės vargšo dešinėje, kad jį išgelbėtų iš tų, kurie smerkia jo sielą.