1Esu pamirštas kaip numirėlis, dingęs iš atminties; esu kaip sudužęs indas.
2Nes aš girdėjau daugelio šmeižtą; baimė buvo iš visų pusių; kai jie tarėsi kartu prieš mane, jie sugalvojo atimti man gyvybę.
3Bet aš tavimi, o VIEŠPATIE, pasitikėjau; aš sakiau: „Tu esi mano Dievas“.
4Tavo rankoje yra mano laikai; išvaduok mane iš mano priešų rankos ir iš mano persekiotojų.
5Šviesk savo veidu į savo tarną; išgelbėk mane dėl savo gailestingumų.
6O VIEŠPATIE, tenebūsiu sugėdintas; nes aš tavęs šaukiausi; tebūna sugėdinti nedorėliai ir tenutyla jie kape.
7Tebūna nutildytos meluojančios lūpos, kurios išdidžiai ir paniekinamai kalba sunkius dalykus prieš teisųjį.
8O, koks didis tavo gerumas, kurį atidėjai tiems, kurie tavęs bijo; kurį įvykdei tiems, kurie pasitiki tavimi žmonių sūnų akivaizdoje!
9Tu paslėpsi juos savo akivaizdos slaptoje vietoje nuo žmogaus išdidumo; tu juos slaptai saugosi palapinėje nuo liežuvių vaidų.
10Palaimintas tebūna VIEŠPATS; nes jis man parodė savo nuostabų gerumą stipriame mieste.
11Nes aš skubotai pasakiau: „Esu atkirstas nuo tavo akių“; tačiau tu išgirdai mano prašymų balsą, kai šaukiausi tavęs.
12Mylėkite VIEŠPATĮ, visi jo šventieji; nes VIEŠPATS apsaugo ištikimuosius ir gausiai atlygina tam, kuris elgiasi išdidžiai.
13Būkite drąsūs, ir jis sustiprins jūsų širdį, jūs visi, kurie viliatės VIEŠPAČIU.