1Palaimintas tas, kuriam atleistas nusižengimas, kurio nuodėmė uždengta.
2Palaimintas žmogus, kuriam VIEŠPATS neįskaito neteisybės ir kurio dvasioje nėra apgaulės.
3Kol tylėjau, senėjo mano kaulai, man kaukiant per visą dieną.
4Nes dieną ir naktį sunki buvo ant manęs tavo ranka; mano drėgnumas pavirto į vasaros sausrą. Sela.
5Pripažinau tau savo nuodėmę ir nenuslėpiau savo neteisybės. Tariau: „Aš išpažinsiu savo nusižengimus VIEŠPAČIUI“; ir tu atleidai mano nuodėmės neteisybę. Sela.
6Dėl to kiekvienas dievotasis melsis tau tuo laiku, kai tave galima rasti; tikrai, didelių vandenų potvyniuose jie prie jo nepriartės.
7Tu esi mano slėptuvė; nuo vargo mane apsaugosi; tu apsupsi mane išvadavimo giesmėmis. Sela.
8Aš tave pamokysiu ir tave mokysiu kelio, kuriuo turi eiti; vesiu tave savo akimi.
9Nebūk kaip arklys ar kaip mulas, neturintis supratimo; kurių nasrai turi būti sulaikomi žąslais ir apynasriu, kad jie nesiartintų prie tavęs.
10Daug sielvartų bus nedorėliui; bet tas, kuris pasitiki VIEŠPAČIU, bus apsuptas gailestingumo.
11Linksminkitės VIEŠPATYJE ir džiūgaukite, teisieji; ir šaukite iš džiaugsmo, visi tiesiaširdžiai.