1Žodžiai Agūro, Jakės sūnaus, tai yra, pranašystė; tas žmogus kalbėjo Itieliui, tai yra Itieliui ir Ukalui:
2Tikrai aš bukesnis už bet kokį žmogų ir neturiu žmogaus supratimo.
3Aš neišmokau išminties nei neturiu iš šventojo pažinimo.
4Kas užžengė į dangų arba nužengė? Kas surinko vėją į savo saujas? Kas surišo vandenis į drabužį? Kas įtvirtino visus žemės pakraščius? Kuo jis vardu ir kuo vardu jo sūnus, jei žinai?“
5Kiekvienas Dievo žodis yra tyras; jis yra skydas tiems, kurie juo pasitiki.
6Nepridėk prie jo žodžių, kad jis tavęs nepapeiktų ir nebūtum aptiktas melagiu.
7Dviejų dalykų prašau tavęs; neužgink man jų pirmiau nei mirsiu:
8atitolink nuo manęs tuštybę ir melus; neduok man nei skurdo, nei turtų; maitink mane man tinkamu maistu;
9kad pasisotinęs neišsiginčiau tavęs ir nesakyčiau: „Kas yra VIEŠPATS?“ Arba, kad būdamas vargšas nevogčiau ir tuščiai nevartočiau savo Dievo vardo.
10Neapkaltink tarno jo valdovui, kad jis tavęs nekeiktų ir nebūtum aptiktas kaltu.
11Yra karta, kuri keikia savo tėvą ir nelaimina savo motinos.
12Yra karta, kuri yra tyra savo pačių akyse, tačiau nenuplauta nuo savų nešvarumų.
13Yra karta, oi kokios išdidžios jų akys! Ir jų akių vokai pakelti.
14Yra karta, kurių dantys kaip kalavijai ir jų žandikaulių dantys kaip peiliai, kad surytų vargšus iš žemės ir beturčius iš žmonių tarpo.
15Siurbėlė turi dvi dukteris, šaukiančias: „Duok, duok“. Yra trys dalykai, kurie niekada nepasisotina, taip, keturi dalykai nesako: „Gana“ –
16kapas, nevaisingos įsčios, žemė, neprisigerianti vandens, ir ugnis, kuri nesako: „Gana“.
17Akį, kuri tyčiojasi iš savo tėvo ir niekina paklusnumą motinai, slėnio varnai iškapos ir suės jauni ereliai.
18Yra trys dalykai man perdaug nuostabūs, taip, keturi, kurių nežinau:
19erelio kelias ore, gyvatės kelias ant uolos, laivo kelias jūros viduryje ir vyro kelias su mergele.
20Toks yra svetimaujančios moters kelias: ji pavalgo, nusišluosto burną ir sako: „Nepadariau nieko nedoro“.
21Dėl trijų dalykų nerimsta žemė ir dėl keturių, kurių ji negali pakelti:
22dėl tarno, kai jis karaliauja; ir kvailio, kai jis pasisotina maistu;
23dėl neapkenčiamos moters, kai ji išteka; ir tarnaitės, kuri yra savo valdovės įpėdinė.
24Yra keturi mažiausi žemėje, bet jie yra be galo išmintingi:
25skruzdės – nestipri tauta, tačiau jos vasarą pasiruošia savo maisto;
26triušiai – tik silpna laudis, tačiau pasidaro namus uolose;
27skėriai neturi karaliaus, tačiau jie visi išskrenda būriais;
28voras čiumpa savo rankomis, ir yra karalių rūmuose.
29Yra trys, kurie puikiai eina, taip, keturi, kurie gražiai vaikšto:
30liūtas, kuris yra stipriausias tarp žvėrių, ir nenusigręžia nei dėl vieno;
31kurtas; taipogi ožys; ir karalius, prieš kurį nesukyla.
32Jei tu kvailai elgeisi aukštindamas save, arba jei tu galvojai pikta, uždėk ranką ant savo burnos.
33Tikrai pieno mušimas išgauna sviestą, ir nosies spaudimas išgauna kraują; taip ir rūstybės skatinimas pagimdo ginčą.