1Kas dažnai baramas užkietina savo sprandą, bus staiga sunaikintas ir nepagydomai.
2Kai teisieji valdžioje, tauta džiaugiasi, bet kai nedorėliai valdo, tauta gedi.
3Kas myli išmintį, džiugina savo tėvą, bet kas susideda su paleistuvėmis, išeikvoja savo turtą.
4Karalius teismu įtvirtina šalį, bet kas ima dovanas, ją sugriauna.
5Žmogus, pataikaujantis savo artimui, ištiesia tinklą jo kojoms.
6Pikto žmogaus nusižengime yra spąstai, bet teisusis gieda ir džiaugiasi.
7Teisusis apsvarsto vargšo bylą, bet nedorėlis į ją neatsižvelgia, kad ją pažintų.
8Išjuokėjai įtraukia miestą į žabangas, bet išmintingieji nukreipia rūstybę.
9Jei išmintingas susiginčija su kvailiu, ar tas niršta, ar juokiasi, – nėra ramybės.
10Kraujo trokštantis nekenčia tiesiojo, bet teisieji ieško jo sielos.
11Kvailys kalba viską, ką galvoja, bet išmintingasis susilaiko iki vėliau.
12Jei valdovas klauso melų, visi jo tarnai yra nedorėliai.
13Beturtis ir apgavikas susitinka kartu: VIEŠPATS apšviečia jų abiejų akis.
14Karaliaus, kuris ištikimai teisia vargšus, sostas įsitvirtins per amžius.
15Rykštė ir pabarimas teikia išmintį; bet vaikas, paliktas savo valiai, daro gėdą savo motinai.
16Daugėjant nedorėliams, daugėja nusižengimų, bet teisieji matys jų griuvimą.
17Pataisyk savo sūnų, ir jis tau suteiks ramybę; taip, jis suteiks pasigėrėjimą tavo sielai.
18Kai nėra regėjimo, žūsta tauta; bet kas laikosi įstatymo, tas laimingas.
19Žodžiais tarno nepataisysi, nes nors jis supranta, jis neatsakys.
20Ar matai žmogų, skubantį savo žodžiais? Iš kvailio daugiau vilties negu iš jo.
21Kas prabangiai augina nuo vaikystės savo tarną, tam jis galiausiai taps jo sūnumi.
22Supykęs žmogus sukelia ginčą, ir įnirtęs žmogus gausėja nusižengimais.
23Žmogaus išdidumas jį nužemins, bet garbė palaikys nuolankųjį dvasioje.
24Kas yra bendrininkas su vagimi, nekenčia savo sielos; jis girdi prakeikimą, bet to nepraneša.
25Žmonių baimė atneša žabangas, bet kas pasitiki VIEŠPAČIU, bus saugus.
26Daugelis ieško valdovo palankumo, bet kiekvieno žmogaus teismas ateina iš VIEŠPATIES.
27Neteisus žmogus yra pasibjaurėjimas teisiesiems, o tiesusis kelyje yra pasibjaurėjimas nedorėliui.