1Karaliaus Lemuelio žodžiai, pranašystė, kurios jį mokė jo motina.
2Ką, mano sūnau? Ką, mano įsčių sūnau? Ką, mano įžadų sūnau?
3Neatiduok savo jėgų moterims nei savo kelių toms, kurios pražudo karalius.
4Ne karaliams, o Lemueli, ne karaliams gerti vyną; nei kunigaikščiams stiprų gėrimą;
5kad jie gerdami nepamirštų įstatymo ir neiškraipytų teismo nei vieno iš prispaustųjų.
6Duok stiprų gėrimą bepražūstančiam ir vyną tiems, kurių širdys nuliūdusios.
7Jis tegeria ir tepamiršta savo neturtą ir savo vargo tenebeatsimena.
8Atverk už nebylį savo burną byloje visų tų, kurie paskirti pražūčiai.
9Atverk savo burną, teisk teisingai ir gink vargšų bei nepasiturinčiųjų bylą.
10Kas gali rasti skaisčią moterį? Nes ji daug vertingesnė už rubinus.
11Jos vyro širdis užtikrintai ja pasitiki, taip, kad jam netrūks pelno.
12Ji darys jam gera, o ne pikta, per visas savo gyvenimo dienas.
13Ji ieško vilnos, lino ir noriai dirba savo rankomis.
14Ji yra kaip pirklių laivai: iš toli ji pargabena savo maistą.
15Taipogi ji keliasi kai dar naktis, duoda maisto savo namiškiams ir dalį savo tarnaitėms.
16Ji apsvarsto lauką ir jį nuperka; savo rankų vaisiumi ji pasodina vynuogyną.
17Ji apjuosia savo strėnas stiprybe ir sustiprina savo rankas.
18Ji pastebi, kad jos prekiavimas geras; jos žvakė neužgęsta naktį.
19Ji prideda savo rankas prie verpsto, ir jos rankos laiko verpstę.
20Ji ištiesia savo ranką nepasiturintiems; taip, ji ištiesia savo rankas stokojantiems.
21Ji nebijo sniego dėl savo namiškių; nes visi jos namiškiai aprengti skaisčiai raudonu.
22Ji pasidaro gobeleno apdangalų; jos drabužis – šilkas ir purpuras.
23Jos vyras yra žinomas vartuose, kai jis sėdi tarp šalies vyresniųjų.
24Ji padaro plonų drobių ir jas parduoda; ir pristato juostų pirkliams.
25Stiprybė ir garbė – jos drabužis; ir ji džiaugsis ateinančiu laiku.
26Ji atveria savo burną išmintimi; ir ant jos liežuvio – gerumo įstatymas.
27Ji gerai prižiūri savo namų kelius ir nevalgo tinginystės duonos.
28Jos vaikai pakyla ir vadina ją palaiminta; jos vyras irgi – ir jis ją giria:
29„Daug dukterų elgėsi skaisčiai, bet tu pranoksti jas visas“.
30Palankumas yra apgaulingas ir grožis yra tuščias; bet moteris, bijanti VIEŠPATIES, bus giriama.
31Duok jai jos rankų vaisių; ir tegul jos darbai giria ją vartuose.