Proverbs 17
1 Geriau sausas kąsnis ir su juo ramybė, negu namai, pilni aukų, su vaidais.
2 Išmintingas tarnas valdys gėdą darantį sūnų ir turės paveldo dalį tarp brolių.
3 Tiglis yra sidabrui ir krosnis auksui, bet širdis išmėgina VIEŠPATS.
4 Piktadarys paiso melagingų lūpų; ir melagis atveria ausį piktam liežuviui.
5 Kas tyčiojasi iš vargšo, prikaišioja jo Kūrėjui; ir kas džiaugiasi nelaimėmis, neliks nenubaustas.
6 Vaikų vaikai yra senių vainikas; o vaikų šlovė – jų tėvai.
7 Netinka kvailiui puiki kalba, juo labiau kunigaikščiui – meluojančios lūpos.
8 Dovana yra kaip brangakmenis jį turinčiojo akyse: kur tik jis pasisuka, jam sekasi.
9 Kas pridengia nusižengimą, siekia meilės; bet kas tą dalyką kartoja, išskiria pačius draugus.
10 Pabarimas įeina į išmintingąjį labiau negu šimtas kirčių į kvailį.
11 Piktas žmogus siekia tik maišto; todėl žiaurus pasiuntinys bus pasiųstas prieš jį.
12 Verčiau sutikti mešką, kuriai atimti jos jaunikliai, negu kvailį jo kvailystėje.
13 Kas atlygina piktu už gera, pikta neatsitrauks nuo jo namų.
14 Kivirčo pradžia, tai tarsi kas paleistų vandenį; todėl palik ginčą prieš įsiveliant į jį.
15 Išteisinantis nedorėlį ir pasmerkiantis teisųjį, tie abu yra pasibjaurėjimas VIEŠPAČIUI.
16 Kam gi kvailio rankoje užmokestis išminties įsigijimui, kai jos link netraukia jo širdis?
17 Draugas visais laikais myli, o brolis gimsta nelaimei.
18 Supratimo stokojantis žmogus sukerta rankas ir laiduoja savo draugo akivaizdoje.
19 Kas mėgsta ginčus, myli nusižengimą; ir kas išaukština savo vartus, ieško pražūties.
20 Kas turi priešgyniaujančią širdį, neranda gero; ir kieno iškreiptas liežuvis, tas įpuola į nelaimę.
21 Kas pagimdo kvailį, tai padaro savo sielvartui; ir nesidžiaugia kvailio tėvas.
22 Linksma širdis daro gera kaip vaistai; bet prislėgta dvasia džiovina kaulus.
23 Nedorėlis ima dovaną iš užančio, kad iškreiptų teismo kelius.
24 Išmintis yra priešakyje to, kuris turi supratimą; bet kvailio akys yra žemės pakraščiuose.
25 Kvailas sūnus – sielvartas tėvui ir kartybė tai, kuri jį pagimdė.
26 Taipogi negerai yra bausti teisųjį ir mušti kunigaikščius už teisingumą.
27 Turintis pažinimą tausoja savo žodžius; ir suprantantis žmogus yra puikios dvasios.
28 Net kvailys, kai jis tyli, laikomas išmintingu; ir kas sučiaupia lūpas, laikomas suprantančiu žmogumi.