Proverbs 16
1 Žmogus paruošia širdį, o liežuvio atsakymas – iš VIEŠPATIES.
2 Visi žmogaus keliai yra švarūs jo paties akyse; bet VIEŠPATS pasveria dvasias.
3 Pavesk savo darbus VIEŠPAČIUI, ir tavo sumanymai bus įtvirtinti.
4 VIEŠPATS viską padarė sau; taip, net ir nedorėlį nelaimės dienai.
5 Kiekvienas išdidus širdyje yra pasibjaurėjimas VIEŠPAČIUI; nors ir susijungtų rankos, jis neliks nenubaustas.
6 Gailestingumu ir tiesa apvaloma neteisybė; ir VIEŠPATIES baime žmonės pasitraukia nuo pikto.
7 Kai žmogaus keliai patinka VIEŠPAČIUI, jis padaro, kad net jo priešai būtų taikoje su juo.
8 Geriau mažai su teisumu, negu didelės pajamos be teisingumo.
9 Žmogaus širdis sugalvoja savo kelią, bet VIEŠPATS nukreipia jo žingsnius.
10 Dieviškas nuosprendis yra karaliaus lūpose; jo burna nenusižengia teisme.
11 Teisingi svarsčiai ir svarstyklės yra VIEŠPATIES; visi maišelio svarsčiai – jo darbas.
12 Karaliams yra pasibjaurėjimas daryti nedorybę; nes sostas yra įtvirtintas teisumu.
13 Teisios lūpos – karaliams pasigėrėjimas, ir jie myli teisingai kalbančius.
14 Karaliaus rūstybė kaip mirties pasiuntiniai; bet išmintingas žmogus ją nuramins.
15 Karaliaus veido šviesoje gyvenimas, ir jo palankumas – kaip vėlyvojo lietaus debesis.
16 Įgyti išmintį yra daug geriau už auksą ir verčiau pasirinkti supratimo negu sidabro įsigijimą!
17 Tiesiųjų vieškelis – pasitraukti nuo pikto; kas saugo savo kelią, išsaugo savo sielą.
18 Išdidumas eina pirma sunaikinimo, ir išpuikusi dvasia – pirmiau griuvimo.
19 Geriau būti nusižeminusia dvasia su nuolankiaisiais, negu dalintis grobį su išdidžiaisiais.
20 Kas išmintingai tvarko reikalą, ras gera; ir kas pasitiki VIEŠPAČIU, tas laimingas.
21 Išmintingas širdyje bus vadinamas protingu; ir lūpų saldumas gausina mokytumą.
22 Supratimas yra gyvybės šaltinis tam, kas jį turi; bet kvailių pamokymas – kvailybė.
23 Išmintingojo širdis moko jo burną ir jo lūpoms prideda mokytumo.
24 Malonūs žodžiai kaip medaus korys, saldūs sielai ir sveikata kaulams.
25 Yra kelias, kuris žmogui atrodo teisingas, bet jo galas – mirties keliai.
26 Kas triūsia, dėl savęs triūsia; nes to iš jo reikalauja jo burna.
27 Bedievis žmogus iškasa pikta; ir jo lūpose tarsi deganti ugnis.
28 Priešgynus žmogus sėja vaidus; o šnabždūnas išskiria artimus draugus.
29 Smurtininkas suvilioja savo artimą ir jį veda į negerą kelią.
30 Jis užmerkia akis, kad planuotų priešgyningus dalykus; judindamas lūpas, jis įvykdo pikta.
31 Žila galva – šlovės vainikas, jei randamas teisumo kelyje.
32 Lėtas pykti geresnis už galiūną; ir suvaldantis savo dvasią – už tą, kuris užima miestą.
33 Burtas metamas į sterblę; bet visas jo išsidėstymas – nuo VIEŠPATIES.