1Švelnus atsakymas nukreipia rūstybę, bet skausmingi žodžiai sukelia pyktį.
2Išmintingųjų liežuvis teisingai vartoja pažinimą, bet kvailųjų burna liejasi kvailystėmis.
3VIEŠPATIES akys visose vietose, stebinčios piktuosius ir geruosius.
4Sveikas liežuvis – gyvybės medis, bet jo iškrypimas – spraga dvasioje.
5Kvailys paniekina savo tėvo pamokymą, bet kas paiso pabarimo, yra protingas.
6Teisiojo namuose daug turto, bet nedorėlio pajamose – vargas.
7Išmintingųjų lūpos išplatina pažinimą, bet kvailųjų širdis to nedaro.
8Nedorėlio auka – pasibjaurėjimas VIEŠPAČIUI, bet tiesiojo malda jam pasigėrėjimas.
9Nedorėlio kelias – pasibjaurėjimas VIEŠPAČIUI, bet jis myli tą, kuris eina paskui teisumą.
10Pabaudimas yra sunkus tam, kuris atsižada kelio; ir kas nekenčia pabarimo, tas mirs.
11Pragaras ir pražūtis VIEŠPATIES akivaizdoje; tai kaip juo labiau žmonių vaikų širdys?
12Išjuokėjas nemėgsta jį barančio, ir pas išmintinguosius jis neis.
13Džiugi širdis padaro linksmą veidą, bet širdies sielvartas slegia dvasią.
14Supratimą turinčiojo širdis ieško pažinimo, bet kvailių burna maitinasi kvailybe.
15Visos kenčiančiojo dienos piktos, bet kas yra linksmos širdies, pas tą nuolat pokylis.
16Geriau mažai su VIEŠPATIES baime, negu didelis lobis ir su juo neramumai.
17Geriau žolių pietūs, kur yra meilė, negu nupenėtas jautis ir su juo neapykanta.
18Užsirūstinęs žmogus sukelia vaidus, o lėtas pykti nuramina vaidus.
19Tinginio kelias yra dyglių tvora, bet teisiųjų kelias išlygintas.
20Išmintingas sūnus džiugina tėvą, bet kvailas žmogus niekina savo motiną.
21Kvailybė yra džiaugsmas stokojančiajam išminties, bet suprantantis žmogus vaikšto tiesiai.
22Be patarimo ketinimai žlunga, bet kur daug patarėjų, jie įtvirtinami.
23Žmogus džiaugiasi savo burnos atsakymu; ir koks geras yra žodis, pasakytas tinkamu laiku!
24Gyvenimo kelias išmintingajam aukštai, kad jis atsitrauktų nuo pragaro žemai.
25VIEŠPATS sunaikins išdidžiųjų namus, bet jis įtvirtins našlės ribas.
26Piktojo mintys – pasibjaurėjimas VIEŠPAČIUI, bet tyrųjų žodžiai – malonūs žodžiai.
27Kas godus pelno, vargina savo namus, bet kas nekenčia dovanų, gyvens.
28Teisiojo širdis mąsto, kaip atsakyti, bet nedorėlio burna liejasi piktybėmis.
29VIEŠPATS toli nuo nedorėlių, bet teisiųjų maldą jis išklauso.
30Akių šviesa pradžiugina širdį; o gera žinia nupeni kaulus.
31Ausis, klausanti gyvenimo pabarimo, pasilieka tarp išmintingųjų.
32Kas atsisako pamokymo, paniekina savo paties sielą, bet kas klauso pabarimo, įgyja supratimo.
33VIEŠPATIES baimė yra išminties pamokymas; ir pirma garbės yra nuolankumas.