Proverbs 15
1 Švelnus atsakymas nukreipia rūstybę, bet skausmingi žodžiai sukelia pyktį.
2 Išmintingųjų liežuvis teisingai vartoja pažinimą, bet kvailųjų burna liejasi kvailystėmis.
3 VIEŠPATIES akys visose vietose, stebinčios piktuosius ir geruosius.
4 Sveikas liežuvis – gyvybės medis, bet jo iškrypimas – spraga dvasioje.
5 Kvailys paniekina savo tėvo pamokymą, bet kas paiso pabarimo, yra protingas.
6 Teisiojo namuose daug turto, bet nedorėlio pajamose – vargas.
7 Išmintingųjų lūpos išplatina pažinimą, bet kvailųjų širdis to nedaro.
8 Nedorėlio auka – pasibjaurėjimas VIEŠPAČIUI, bet tiesiojo malda jam pasigėrėjimas.
9 Nedorėlio kelias – pasibjaurėjimas VIEŠPAČIUI, bet jis myli tą, kuris eina paskui teisumą.
10 Pabaudimas yra sunkus tam, kuris atsižada kelio; ir kas nekenčia pabarimo, tas mirs.
11 Pragaras ir pražūtis VIEŠPATIES akivaizdoje; tai kaip juo labiau žmonių vaikų širdys?
12 Išjuokėjas nemėgsta jį barančio, ir pas išmintinguosius jis neis.
13 Džiugi širdis padaro linksmą veidą, bet širdies sielvartas slegia dvasią.
14 Supratimą turinčiojo širdis ieško pažinimo, bet kvailių burna maitinasi kvailybe.
15 Visos kenčiančiojo dienos piktos, bet kas yra linksmos širdies, pas tą nuolat pokylis.
16 Geriau mažai su VIEŠPATIES baime, negu didelis lobis ir su juo neramumai.
17 Geriau žolių pietūs, kur yra meilė, negu nupenėtas jautis ir su juo neapykanta.
18 Užsirūstinęs žmogus sukelia vaidus, o lėtas pykti nuramina vaidus.
19 Tinginio kelias yra dyglių tvora, bet teisiųjų kelias išlygintas.
20 Išmintingas sūnus džiugina tėvą, bet kvailas žmogus niekina savo motiną.
21 Kvailybė yra džiaugsmas stokojančiajam išminties, bet suprantantis žmogus vaikšto tiesiai.
22 Be patarimo ketinimai žlunga, bet kur daug patarėjų, jie įtvirtinami.
23 Žmogus džiaugiasi savo burnos atsakymu; ir koks geras yra žodis, pasakytas tinkamu laiku!
24 Gyvenimo kelias išmintingajam aukštai, kad jis atsitrauktų nuo pragaro žemai.
25 VIEŠPATS sunaikins išdidžiųjų namus, bet jis įtvirtins našlės ribas.
26 Piktojo mintys – pasibjaurėjimas VIEŠPAČIUI, bet tyrųjų žodžiai – malonūs žodžiai.
27 Kas godus pelno, vargina savo namus, bet kas nekenčia dovanų, gyvens.
28 Teisiojo širdis mąsto, kaip atsakyti, bet nedorėlio burna liejasi piktybėmis.
29 VIEŠPATS toli nuo nedorėlių, bet teisiųjų maldą jis išklauso.
30 Akių šviesa pradžiugina širdį; o gera žinia nupeni kaulus.
31 Ausis, klausanti gyvenimo pabarimo, pasilieka tarp išmintingųjų.
32 Kas atsisako pamokymo, paniekina savo paties sielą, bet kas klauso pabarimo, įgyja supratimo.
33 VIEŠPATIES baimė yra išminties pamokymas; ir pirma garbės yra nuolankumas.