Proverbs 14
1 Kiekviena išmintinga moteris stato savo namus, bet kvaila nugriauna juos savo rankomis.
2 Kas vaikšto savo tiesumu, bijo VIEŠPATIES, bet kas iškrypęs savo keliuose, jį niekina.
3 Kvailojo burnoje – išdidumo lazda, bet išmintingųjų lūpos juos apsaugos.
4 Kur nėra jaučių, ėdžios švarios, bet daug prieaugio yra per jaučio jėgą.
5 Ištikimas liudytojas nemeluos, bet melagingas liudytojas ištars melą.
6 Išjuokėjas ieško išminties ir jos neranda, bet suprantančiajam pažinimas yra lengvas.
7 Eik šalin nuo kvailo žmogaus, pastebėjęs, kad jame nėra pažinimo lūpų.
8 Protingojo išmintis – suprasti savo kelią, bet kvailųjų kvailystė – apgaulė.
9 Kvailiai tyčiojasi iš nuodėmės, bet tarp teisiųjų yra palankumas.
10 Širdis pažįsta savo pačios kartumą, ir svetimasis neįsimaišo į jos džiaugsmą.
11 Nedorėlių namai bus nugriauti, bet tiesiųjų padangtė klestės.
12 Yra kelias, kuris žmogui atrodo teisingas, bet jo galas – mirties keliai.
13 Net juokiantis širdis sielvartauja; ir to džiaugsmo galas – liūdesys.
14 Pasisotins savo paties keliais atsimetėlis širdimi, o geras žmogus pasitenkins nuo savęs.
15 Paikas tiki kiekvienu žodžiu, bet protingas žmogus gerai apžiūri savo žingsnius.
16 Išmintingasis bijo ir pasitraukia nuo pikto, bet kvailys niršta ir yra pasitikintis.
17 Kas greitai supyksta, kvailai elgiasi, o nedorybę planuojantis žmogus yra nekenčiamas.
18 Paikieji paveldi kvailystę, bet protingieji apvainikuoti pažinimu.
19 Piktieji nusilenkia prieš geruosius, ir nedorėliai – prie teisiųjų vartų.
20 Vargšo nekenčia net jo artimas, bet turtuolis turi daug draugų.
21 Kas niekina savo artimą, nusideda; bet, kas pasigaili vargšų, tas laimingas.
22 Argi neklysta tie, kurie sumano pikta? Bet gailestingumas ir tiesa bus tiems, kurie sumano gera.
23 Kiekvienas triūsas duoda pelną, bet lūpų šneka veda tik į skurdą.
24 Išmintingųjų vainikas – jų turtai, bet kvailųjų kvailumas – kvailybė.
25 Teisingas liudytojas išvaduoja sielas, bet apgaulingas liudytojas kalba melus.
26 VIEŠPATIES baimėje yra tvirtas pasitikėjimas; ir jo vaikai turės prieglobsčio vietą.
27 VIEŠPATIES baimė yra gyvenimo šaltinis, atitraukiantis nuo mirties žabangų.
28 Tautos daugybėje yra karaliaus garbė, bet žmonių stygiuje – kunigaikščio žlugimas.
29 Kas lėtas rūstauti, tas daug suprantantis, bet nekantrusis išaukština kvailybę.
30 Sveika širdis yra kūno gyvybė, bet pavydas – kaulų puvinys.
31 Kas engia vargšą, niekina jo Kūrėją; bet, kas jį gerbia, tas pasigaili vargšo.
32 Nedorėlis yra išvarytas dėl savo piktybės, bet teisusis turi viltį savo mirtyje.
33 Suprantančiojo širdyje ilsisi išmintis; bet tai, kas yra kvailių tarpe, yra žinoma.
34 Teisumas išaukština tautą, bet nuodėmė yra negarbė bet kokiai tautai.
35 Karaliaus palankumas išmintingam tarnui, bet jo rūstybė užtraukiančiam gėdą.