1Kiekviena išmintinga moteris stato savo namus, bet kvaila nugriauna juos savo rankomis.
2Kas vaikšto savo tiesumu, bijo VIEŠPATIES, bet kas iškrypęs savo keliuose, jį niekina.
3Kvailojo burnoje – išdidumo lazda, bet išmintingųjų lūpos juos apsaugos.
4Kur nėra jaučių, ėdžios švarios, bet daug prieaugio yra per jaučio jėgą.
5Ištikimas liudytojas nemeluos, bet melagingas liudytojas ištars melą.
6Išjuokėjas ieško išminties ir jos neranda, bet suprantančiajam pažinimas yra lengvas.
7Eik šalin nuo kvailo žmogaus, pastebėjęs, kad jame nėra pažinimo lūpų.
8Protingojo išmintis – suprasti savo kelią, bet kvailųjų kvailystė – apgaulė.
9Kvailiai tyčiojasi iš nuodėmės, bet tarp teisiųjų yra palankumas.
10Širdis pažįsta savo pačios kartumą, ir svetimasis neįsimaišo į jos džiaugsmą.
11Nedorėlių namai bus nugriauti, bet tiesiųjų padangtė klestės.
12Yra kelias, kuris žmogui atrodo teisingas, bet jo galas – mirties keliai.
13Net juokiantis širdis sielvartauja; ir to džiaugsmo galas – liūdesys.
14Pasisotins savo paties keliais atsimetėlis širdimi, o geras žmogus pasitenkins nuo savęs.
15Paikas tiki kiekvienu žodžiu, bet protingas žmogus gerai apžiūri savo žingsnius.
16Išmintingasis bijo ir pasitraukia nuo pikto, bet kvailys niršta ir yra pasitikintis.
17Kas greitai supyksta, kvailai elgiasi, o nedorybę planuojantis žmogus yra nekenčiamas.
18Paikieji paveldi kvailystę, bet protingieji apvainikuoti pažinimu.
19Piktieji nusilenkia prieš geruosius, ir nedorėliai – prie teisiųjų vartų.
20Vargšo nekenčia net jo artimas, bet turtuolis turi daug draugų.
21Kas niekina savo artimą, nusideda; bet, kas pasigaili vargšų, tas laimingas.
22Argi neklysta tie, kurie sumano pikta? Bet gailestingumas ir tiesa bus tiems, kurie sumano gera.
23Kiekvienas triūsas duoda pelną, bet lūpų šneka veda tik į skurdą.
24Išmintingųjų vainikas – jų turtai, bet kvailųjų kvailumas – kvailybė.
25Teisingas liudytojas išvaduoja sielas, bet apgaulingas liudytojas kalba melus.
26VIEŠPATIES baimėje yra tvirtas pasitikėjimas; ir jo vaikai turės prieglobsčio vietą.
27VIEŠPATIES baimė yra gyvenimo šaltinis, atitraukiantis nuo mirties žabangų.
28Tautos daugybėje yra karaliaus garbė, bet žmonių stygiuje – kunigaikščio žlugimas.
29Kas lėtas rūstauti, tas daug suprantantis, bet nekantrusis išaukština kvailybę.
30Sveika širdis yra kūno gyvybė, bet pavydas – kaulų puvinys.
31Kas engia vargšą, niekina jo Kūrėją; bet, kas jį gerbia, tas pasigaili vargšo.
32Nedorėlis yra išvarytas dėl savo piktybės, bet teisusis turi viltį savo mirtyje.
33Suprantančiojo širdyje ilsisi išmintis; bet tai, kas yra kvailių tarpe, yra žinoma.
34Teisumas išaukština tautą, bet nuodėmė yra negarbė bet kokiai tautai.
35Karaliaus palankumas išmintingam tarnui, bet jo rūstybė užtraukiančiam gėdą.