1Ir VIEŠPATS kalbėjo Mozei, sakydamas:
2„Kalbėk Izraelio vaikams ir jiems sakyk: ‘Kai būsite įėję į jūsų buveinių šalį, kurią jums duodu,
3ir norėsite aukoti VIEŠPAČIUI ugnies auką, deginamąją auką ar auką atliekant įžadą, arba aukojant laisvos valios auka, arba savo iškilmingomis šventėmis, idant darytumėte gardų kvapą VIEŠPAČIUI iš bandos ar iš kaimenės;
4tuomet tas, kuris aukoja savo auką VIEŠPAČIUI, atneš maisto auką iš dešimtadalio miltų, sumaišytų su ketvirtadaliu hino aliejaus.
5Ir ketvirtadalį hino vyno geriamajai aukai paruoši su deginamąja auka ar auka vienam avinėliui.
6Arba avinui paruoši kaip maisto auką du dešimtadalius miltų, sumaišytų su trečdaliu hino aliejaus.
7O kaip geriamąją auką aukosi trečdalį hino vyno, kaip gardų kvapą VIEŠPAČIUI.
8O kai ruoši jautuką kaip deginamąją auką ar kaip auką atliekant įžadą, ar taikos aukas VIEŠPAČIUI;
9tuomet jis atneš su jautuku maisto auką iš trijų dešimtadalių miltų, sumaišytų su puse hino aliejaus.
10O geriamajai aukai atnešk pusę hino vyno, ugnies auką, kaip gardų kvapą VIEŠPAČIUI.
11Taip bus daroma vienam jautukui ar vienam avinui, ar avinėliui, ar ožiukui.
12Pagal skaičių, kuriuos paruošite, taip darykite kiekvienam pagal jų skaičių.
13Kiekvienas tėvynainis tokiu būdu darys šiuos dalykus, aukodamas ugnies auką, kaip gardų kvapą VIEŠPAČIUI.
14O jei ateivis laikinai apsigyvens pas jus arba kas tarp jūsų būtų jūsų kartose ir norėtų aukoti ugnies auką kaip gardų kvapą VIEŠPAČIUI, tai, kaip jūs darote, taip ir jis darys.
15Vienas įsakas bus tiek jums iš susirinkimo, tiek ir ateiviui, laikinai apsigyvenusiam pas jus, – amžinas įsakas jūsų kartose; kokie jūs esate, toks bus ir ateivis VIEŠPATIES akivaizdoje.
16Vienas įstatymas ir vienas būdas bus jums ir ateiviui, laikinai apsigyvenusiam pas jus’“.
17Ir VIEŠPATS kalbėjo Mozei, sakydamas:
18„Kalbėk Izraelio vaikams ir jiems sakyk: ‘Kai ateisite į šalį, į kurią jus įvesiu,
19tuomet bus, kai valgysite tos žemės duonos, aukokite iškeliamąją auką VIEŠPAČIUI.
20Aukokite pyragą iš savo tešlos pirmienų kaip iškeliamąją auką; kaip keliate iškeliamąją auką klojimo, taip ją iškelkite.
21Iš savo tešlos pirmienų duokite VIEŠPAČIUI keliamąją auką per savo kartas.
22O jei klysite ir nesilaikysite visų šitų įsakymų, kuriuos VIEŠPATS yra kalbėjęs Mozei,
23tai yra viso to, ką VIEŠPATS yra jums įsakęs per Mozės ranką nuo tos dienos, kai VIEŠPATS įsakė Mozei, ir po to jūsų kartų tarpe;
24tuomet bus, jei kas bus padaryta per nežinojimą, susirinkimui nežinant, visas susirinkimas aukos vieną jauniklį jautuką deginamajai aukai, kaip gardų kvapą VIEŠPAČIUI, su jo maisto auka bei jo geriamąja auka pagal būdą, ir vieną ožiuką nuodėmės aukai.
25Ir kunigas atliks sutaikinimą už visą Izraelio vaikų susirinkimą, ir jiems bus atleista; nes tai yra nežinojimas; o jie atneš savo auką, ugnies auką VIEŠPATIE ir savo nuodėmės auką VIEŠPATIES akivaizdon dėl savo nežinojimo;
26ir bus atleista visam Izraelio vaikų susirinkimui ir ateiviui, laikinai apsigyvenusiam tarp jų; kadangi visa tauta buvo nežinojime.
27O jei kuri siela nusideda per nežinojimą, tuomet ji atves pirmųjų metų ožką kaip nuodėmės auką.
28O kunigas atliks sutaikinimą už sielą, nusižengusią nežinant, kai ji nusideda VIEŠPATIES akivaizdoje per nežinojimą, kad atliktų už ją sutaikinimą; ir jai bus atleista.
29Turėkite vieną įstatymą tam, kuris nusideda per nežinojimą, tiek gimusiajam tarp Izraelio vaikų, tiek ir ateiviui, laikinai apsigyvenusiam tarp jų.
30Bet siela, kuri ką nors daro sąmoningai, ar tai būtų gimusysis šalyje, ar ateivis, ji užtraukė VIEŠPAČIUI gėdą; ir ta siela bus iškirsta iš savo tautos tarpo.
31Kadangi ji paniekino VIEŠPATIES žodį ir sulaužė jo įsakymą, ta siela bus visiškai iškirsta; jos neteisybė bus ant jos“.
32Ir būdami dykumoje, Izraelio vaikai užtiko vyrą, renkantį pagalius sabato dieną.
33O tie, kurie užtiko jį renkant pagalius, atvedė jį pas Mozę, Aaroną ir pas visą susirinkimą.
34Ir jie uždarė jį saugoti, nes nebuvo paskelbta, kas jam turi būti padaryta.
35Ir VIEŠPATS tarė Mozei: „Tas vyras tikrai bus užmuštas; visas susirinkimas jį užmėtys akmenimis už stovyklos“.
36Ir visas susirinkimas jį išvedė už stovyklos ir užmėtė jį akmenimis, ir jis mirė; kaip VIEŠPATS įsakė Mozei.
37Ir VIEŠPATS kalbėjo Mozei, sakydamas:
38„Kalbėk Izraelio vaikams ir jiems įsakyk, kad jie pasidarytų kutus prie savo drabužių kraštų savo kartose, ir kad ant krašto kuto jie uždėtų juostą iš mėlyno:
39ir tai jums bus kaip kutas, kad pažiūrėję į jį prisimintumėte visus VIEŠPATIES įsakymus ir juos vykdytumėte; ir kad jūs nesivaikytumėte savo širdies ir savo akių, paskui kurias jūs sekiodavote paleistuvauti;
40kad atsimintumėte ir vykdytumėte visus mano įsakymus ir būtumėte šventi savo Dievui.
41Aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas, kuris jus išvedžiau iš Egipto šalies, kad būčiau jūsų Dievas: aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas“.