Bible

1 Na, o Korachas – sūnus Iccharo, sūnus Kehato, sūnus Levio, ir Datanas bei Abiramas – sūnūs Eliabo, ir Onas, sūnus Peleto, – sūnūs Rubeno, paėmė vyrų; 2 ir jie pakilo prieš Mozę su kai kuriais iš Izraelio vaikų, dviem šimtais penkiasdešimt susirinkimo kunigaikščių, gerai žinomais susirinkime, garsiais vyrais; 3 ir jie susirinko prieš Mozę ir prieš Aaroną ir jiems tarė: „ Jūs sau per daug prisiimate, nes visas susirinkimas, jie visi, yra šventi ir tarp jų yra VIEŠPATS; tai kodėl keliatės aukščiau VIEŠPATIES susirinkimo?“ 4 Ir Mozė tai išgirdęs, parpuolė veidu žemėn; 5 ir jis kalbėjo Korachui bei visai jo draugijai, sakydamas: „Rytoj VIEŠPATS parodys, kas yra jo ir kas yra šventas; ir lieps jam prieiti prie savęs; tam, kurį jis išsirinko, lieps prieiti prie savęs. 6 Tai darykite: Korachai, ir visa jo draugija, pasiimkite smilkytuvus; 7 ir rytoj įdėkite į juos ugnies ir įdėkite į juos smilkalų VIEŠPATIES akivaizdoje; ir bus, kad tas, kurį VIEŠPATS išsirinks, bus šventas; jūs sau per daug prisiimate, Levio sūnūs“. 8 Ir Mozė tarė Korachui: „Klausykite, meldžiu jus, Levio sūnūs; 9 atrodo jums per maža, kad Izraelio Dievas jus išskyrė iš Izraelio susirinkimo, kad jus priartintų prie savęs, idant atliktumėte VIEŠPATIES padangtės tarnystę ir stovėtumėte susirinkimo akivaizdoje jiems patarnauti? 10 Ir jis priartino tave prie savęs ir visus tavo brolius Levio sūnus su tavimi; o jūs siekiate ir kunigystės? 11 Dėl kokios priežasties tu ir visa tavo draugija susirinkote prieš VIEŠPATĮ; ir kas gi yra Aaronas, kad murmate prieš jį?“ 12 Ir Mozė pasiuntė pašaukti Eliabo sūnus Dataną ir Abiramą; kurie tarė: „Mes neisime aukštyn; 13 ar per maža, kad mus atvedei aukštyn iš šalies, plūstančios pienu ir medumi, kad mus nužudytum dykumoje, kad dar pasidarytum ir mūsų kunigaikščiu? 14 Be to, tu neįvedei mūsų į šalį, plūstančią pienu ir medumi, nei nedavei mums paveldėti laukų ir vynuogynų; ar nori išlupti šitiems žmonėms akis? Mes neisime aukštyn“. 15 Ir labai užsirūstinęs Mozė tarė VIEŠPAČIUI: „Neatsižvelk į jų auką; aš nei vieno asilo neėmiau iš jų ir nei vienam iš jų nepadariau žalos“. 16 Ir Mozė tarė Korachui: „Tu ir visa tavo draugija būkite rytoj VIEŠPATIES akivaizdoje – tu, jie ir Aaronas; 17 ir kiekvienas imkite savo smilkytuvą ir įdėkite į juos smilkalų, ir kiekvienas atneškite VIEŠPATIES akivaizdon savo smilkytuvą, du šimtus penkiasdešimt smilkytuvų; taip pat tu ir Aaronas – kiekvienas iš jūsų savo smilkytuvą“. 18 Ir jie kiekvienas ėmė savo smilkytuvą, įdėjo į juos ugnies, uždėjo ant jų smilkalų ir atsistojo prie susirinkimo padangtės durų su Moze ir Aaronu. 19 Ir Korachas surinko prieš juos visą susirinkimą prie susirinkimo padangtės durų; ir VIEŠPATIES šlovė pasirodė visam susirinkimui. 20 Ir VIEŠPATS kalbėjo Mozei ir Aaronui, sakydamas: 21 „Atsiskirkite iš šito susirinkimo tarpo, kad juos sunaikinčiau per vieną akimirką“. 22 Ir jie parpuolė veidais žemyn ir tarė: „O, Dieve, visų kūnų dvasių Dieve, ar vienam žmogui nusidėjus, užsirūstinsi ant viso susirinkimo?“ 23 O VIEŠPATS kalbėjo Mozei, sakydamas: 24 „Kalbėk susirinkimui, sakydamas: ‘Atsitraukite iš visų pusių nuo Koracho, Datano ir Abiramo padangčių’“. 25 Ir pakilęs Mozė ėjo pas Dataną ir Abiramą; o Izraelio vyresnieji ėjo paskui jį. 26 Ir jis kalbėjo susirinkimui, sakydamas: „Pasišalinkite, meldžiu jus, nuo šitų nedorų žmonių palapinių ir nelieskite nieko, kas yra jų, kad nebūtumėte sunaikinti visose jų nuodėmėse“. 27 Taigi jie atsitraukė nuo Koracho, Datano ir Abiramo padangčių iš visų pusių; o Datanas ir Abiramas išėję stovėjo savo palapinių duryse su savo žmonomis, savo sūnumis ir savo mažais vaikais. 28 Ir Mozė tarė: „Iš to pažinsite, kad VIEŠPATS mane siuntė daryti visus šiuos darbus; nes aš jų nedariau savo paties noru. 29 Jei šitie mirs įprasta visų žmonių mirtimi arba jeigu jie bus aplankyti kaip visi žmonės yra aplankomi; tuomet VIEŠPATS nėra manęs siuntęs. 30 Bet jei VIEŠPATS padarys naują dalyką, ir žemė, atvėrusi savo burną, juos praris su viskuo, kas jiems priklauso, ir jie gyvi nužengs į duobę; tuomet jūs suprasite, kad šitie žmonės kurstė VIEŠPATĮ“. 31 Ir įvyko, kad jam baigus kalbėti visus šituos žodžius, prasiskyrė žemė, kuri buvo po jais; 32 ir žemė atvėrė savo burną ir prarijo juos ir jų namus, ir visus žmones, priklausančius Korachui, ir visą jų turtą. 33 Jie ir visa, kas jiems priklausė, gyvi nužengė žemyn į duobę, ir žemė uždengė juos; ir jie pražuvo iš susirinkimo tarpo. 34 O visas Izraelis, kurie buvo aplink juos, jiems šaukiant, bėgo; nes jie sakė: „Kad žemė ir mūsų neprarytų“. 35 Ir ugnis išėjo nuo VIEŠPATIES ir prarijo du šimtus penkiasdešimt vyrų, kurie aukojo smilkalus. 36 Ir VIEŠPATS kalbėjo Mozei, sakydamas: 37 „Sakyk kunigo Aarono sūnui Eleazarui, kad jis iškeltų smilkytuvus iš degėsių, ir išsklaidyk ugnį ten; nes jie yra pašvęsti. 38 Smilkytuvus tų, nusidėjusiųjų prieš savo pačių sielas, teperdaro į plačias plokštes aukurui apdengti; nes jie aukojo juos VIEŠPATIES akivaizdoje, todėl jie yra pašvęsti; ir jie bus ženklas Izraelio vaikams“. 39 Ir kunigas Eleazaras paėmė varinius smilkytuvus, kuriais sudegintieji aukojo; ir jie buvo perdaryti į plačias plokštes aukurui uždengti; 40 kad būtų atminimas Izraelio vaikams, kad joks svetimas, kuris nėra iš Aarono sėklos, nepriartėtų aukoti smilkalų VIEŠPATIES akivaizdoje; kad jis nebūtų kaip Korachas ir jo draugija; kaip VIEŠPATS jam sakė per Mozės ranką. 41 Bet rytojaus dieną visas Izraelio vaikų susirinkimas murmėjo prieš Mozę ir prieš Aaroną, sakydamas: „Jūs nužudėte VIEŠPATIES tautą“. 42 Ir įvyko, kad susirinkimui susibūrus prieš Mozę bei Aaroną, jie pažiūrėjo į susirinkimo padangtę; ir štai debesis ją apdengė ir pasirodė VIEŠPATIES šlovė. 43 O Mozė ir Aaronas atėjo prieš susirinkimo padangtę. 44 Ir VIEŠPATS kalbėjo Mozei, sakydamas: 45 „Išsikelkite iš šito susirinkimo tarpo, kad aš juos sunaikinčiau per vieną akimirką“. Ir jie parpuolė veidais žemyn. 46 Ir Mozė tarė Aaronui: „Imk smilkytuvą, įdėk į jį ugnies nuo aukuro, uždėk smilkalų ir skubiai nueik prie susirinkimo ir atlik už juos sutaikinimą; nes rūstybė yra išėjusi nuo VIEŠPATIES; prasidėjo rykštė“. 47 Ir Aaronas paėmė, kaip Mozė įsakė, ir nubėgo į susirinkimo vidurį; ir štai rykštė buvo prasidėjusi tautos tarpe; ir jis uždėjo smilkalų ir atliko sutaikinimą už tautą. 48 Ir jis stovėjo tarp mirusiųjų ir gyvųjų; ir rykštė liovėsi. 49 Na, o mirusiųjų nuo rykštės buvo keturiolika tūkstančių septyni šimtai neskaitant tų, kurie mirė dėl Koracho reikalo. 50 Ir Aaronas sugrįžo pas Mozę prie susirinkimo padangtės durų; ir rykštė liovėsi.