1Na, o Korachas – sūnus Iccharo, sūnus Kehato, sūnus Levio, ir Datanas bei Abiramas – sūnūs Eliabo, ir Onas, sūnus Peleto, – sūnūs Rubeno, paėmė vyrų;
2ir jie pakilo prieš Mozę su kai kuriais iš Izraelio vaikų, dviem šimtais penkiasdešimt susirinkimo kunigaikščių, gerai žinomais susirinkime, garsiais vyrais;
3ir jie susirinko prieš Mozę ir prieš Aaroną ir jiems tarė: „ Jūs sau per daug prisiimate, nes visas susirinkimas, jie visi, yra šventi ir tarp jų yra VIEŠPATS; tai kodėl keliatės aukščiau VIEŠPATIES susirinkimo?“
4Ir Mozė tai išgirdęs, parpuolė veidu žemėn;
5ir jis kalbėjo Korachui bei visai jo draugijai, sakydamas: „Rytoj VIEŠPATS parodys, kas yra jo ir kas yra šventas; ir lieps jam prieiti prie savęs; tam, kurį jis išsirinko, lieps prieiti prie savęs.
6Tai darykite: Korachai, ir visa jo draugija, pasiimkite smilkytuvus;
7ir rytoj įdėkite į juos ugnies ir įdėkite į juos smilkalų VIEŠPATIES akivaizdoje; ir bus, kad tas, kurį VIEŠPATS išsirinks, bus šventas; jūs sau per daug prisiimate, Levio sūnūs“.
8Ir Mozė tarė Korachui: „Klausykite, meldžiu jus, Levio sūnūs;
9atrodo jums per maža, kad Izraelio Dievas jus išskyrė iš Izraelio susirinkimo, kad jus priartintų prie savęs, idant atliktumėte VIEŠPATIES padangtės tarnystę ir stovėtumėte susirinkimo akivaizdoje jiems patarnauti?
10Ir jis priartino tave prie savęs ir visus tavo brolius Levio sūnus su tavimi; o jūs siekiate ir kunigystės?
11Dėl kokios priežasties tu ir visa tavo draugija susirinkote prieš VIEŠPATĮ; ir kas gi yra Aaronas, kad murmate prieš jį?“
12Ir Mozė pasiuntė pašaukti Eliabo sūnus Dataną ir Abiramą; kurie tarė: „Mes neisime aukštyn;
13ar per maža, kad mus atvedei aukštyn iš šalies, plūstančios pienu ir medumi, kad mus nužudytum dykumoje, kad dar pasidarytum ir mūsų kunigaikščiu?
14Be to, tu neįvedei mūsų į šalį, plūstančią pienu ir medumi, nei nedavei mums paveldėti laukų ir vynuogynų; ar nori išlupti šitiems žmonėms akis? Mes neisime aukštyn“.
15Ir labai užsirūstinęs Mozė tarė VIEŠPAČIUI: „Neatsižvelk į jų auką; aš nei vieno asilo neėmiau iš jų ir nei vienam iš jų nepadariau žalos“.
16Ir Mozė tarė Korachui: „Tu ir visa tavo draugija būkite rytoj VIEŠPATIES akivaizdoje – tu, jie ir Aaronas;
17ir kiekvienas imkite savo smilkytuvą ir įdėkite į juos smilkalų, ir kiekvienas atneškite VIEŠPATIES akivaizdon savo smilkytuvą, du šimtus penkiasdešimt smilkytuvų; taip pat tu ir Aaronas – kiekvienas iš jūsų savo smilkytuvą“.
18Ir jie kiekvienas ėmė savo smilkytuvą, įdėjo į juos ugnies, uždėjo ant jų smilkalų ir atsistojo prie susirinkimo padangtės durų su Moze ir Aaronu.
19Ir Korachas surinko prieš juos visą susirinkimą prie susirinkimo padangtės durų; ir VIEŠPATIES šlovė pasirodė visam susirinkimui.
20Ir VIEŠPATS kalbėjo Mozei ir Aaronui, sakydamas:
21„Atsiskirkite iš šito susirinkimo tarpo, kad juos sunaikinčiau per vieną akimirką“.
22Ir jie parpuolė veidais žemyn ir tarė: „O, Dieve, visų kūnų dvasių Dieve, ar vienam žmogui nusidėjus, užsirūstinsi ant viso susirinkimo?“
23O VIEŠPATS kalbėjo Mozei, sakydamas:
24„Kalbėk susirinkimui, sakydamas: ‘Atsitraukite iš visų pusių nuo Koracho, Datano ir Abiramo padangčių’“.
25Ir pakilęs Mozė ėjo pas Dataną ir Abiramą; o Izraelio vyresnieji ėjo paskui jį.
26Ir jis kalbėjo susirinkimui, sakydamas: „Pasišalinkite, meldžiu jus, nuo šitų nedorų žmonių palapinių ir nelieskite nieko, kas yra jų, kad nebūtumėte sunaikinti visose jų nuodėmėse“.
27Taigi jie atsitraukė nuo Koracho, Datano ir Abiramo padangčių iš visų pusių; o Datanas ir Abiramas išėję stovėjo savo palapinių duryse su savo žmonomis, savo sūnumis ir savo mažais vaikais.
28Ir Mozė tarė: „Iš to pažinsite, kad VIEŠPATS mane siuntė daryti visus šiuos darbus; nes aš jų nedariau savo paties noru.
29Jei šitie mirs įprasta visų žmonių mirtimi arba jeigu jie bus aplankyti kaip visi žmonės yra aplankomi; tuomet VIEŠPATS nėra manęs siuntęs.
30Bet jei VIEŠPATS padarys naują dalyką, ir žemė, atvėrusi savo burną, juos praris su viskuo, kas jiems priklauso, ir jie gyvi nužengs į duobę; tuomet jūs suprasite, kad šitie žmonės kurstė VIEŠPATĮ“.
31Ir įvyko, kad jam baigus kalbėti visus šituos žodžius, prasiskyrė žemė, kuri buvo po jais;
32ir žemė atvėrė savo burną ir prarijo juos ir jų namus, ir visus žmones, priklausančius Korachui, ir visą jų turtą.
33Jie ir visa, kas jiems priklausė, gyvi nužengė žemyn į duobę, ir žemė uždengė juos; ir jie pražuvo iš susirinkimo tarpo.
34O visas Izraelis, kurie buvo aplink juos, jiems šaukiant, bėgo; nes jie sakė: „Kad žemė ir mūsų neprarytų“.
35Ir ugnis išėjo nuo VIEŠPATIES ir prarijo du šimtus penkiasdešimt vyrų, kurie aukojo smilkalus.
36Ir VIEŠPATS kalbėjo Mozei, sakydamas:
37„Sakyk kunigo Aarono sūnui Eleazarui, kad jis iškeltų smilkytuvus iš degėsių, ir išsklaidyk ugnį ten; nes jie yra pašvęsti.
38Smilkytuvus tų, nusidėjusiųjų prieš savo pačių sielas, teperdaro į plačias plokštes aukurui apdengti; nes jie aukojo juos VIEŠPATIES akivaizdoje, todėl jie yra pašvęsti; ir jie bus ženklas Izraelio vaikams“.
39Ir kunigas Eleazaras paėmė varinius smilkytuvus, kuriais sudegintieji aukojo; ir jie buvo perdaryti į plačias plokštes aukurui uždengti;
40kad būtų atminimas Izraelio vaikams, kad joks svetimas, kuris nėra iš Aarono sėklos, nepriartėtų aukoti smilkalų VIEŠPATIES akivaizdoje; kad jis nebūtų kaip Korachas ir jo draugija; kaip VIEŠPATS jam sakė per Mozės ranką.
41Bet rytojaus dieną visas Izraelio vaikų susirinkimas murmėjo prieš Mozę ir prieš Aaroną, sakydamas: „Jūs nužudėte VIEŠPATIES tautą“.
42Ir įvyko, kad susirinkimui susibūrus prieš Mozę bei Aaroną, jie pažiūrėjo į susirinkimo padangtę; ir štai debesis ją apdengė ir pasirodė VIEŠPATIES šlovė.
43O Mozė ir Aaronas atėjo prieš susirinkimo padangtę.
44Ir VIEŠPATS kalbėjo Mozei, sakydamas:
45„Išsikelkite iš šito susirinkimo tarpo, kad aš juos sunaikinčiau per vieną akimirką“. Ir jie parpuolė veidais žemyn.
46Ir Mozė tarė Aaronui: „Imk smilkytuvą, įdėk į jį ugnies nuo aukuro, uždėk smilkalų ir skubiai nueik prie susirinkimo ir atlik už juos sutaikinimą; nes rūstybė yra išėjusi nuo VIEŠPATIES; prasidėjo rykštė“.
47Ir Aaronas paėmė, kaip Mozė įsakė, ir nubėgo į susirinkimo vidurį; ir štai rykštė buvo prasidėjusi tautos tarpe; ir jis uždėjo smilkalų ir atliko sutaikinimą už tautą.
48Ir jis stovėjo tarp mirusiųjų ir gyvųjų; ir rykštė liovėsi.
49Na, o mirusiųjų nuo rykštės buvo keturiolika tūkstančių septyni šimtai neskaitant tų, kurie mirė dėl Koracho reikalo.
50Ir Aaronas sugrįžo pas Mozę prie susirinkimo padangtės durų; ir rykštė liovėsi.