1O Mirjama ir Aaronas kalbėjo prieš Mozę dėl etiopės moters, kurią jis buvo vedęs; nes jis buvo vedęs etiopę moterį.
2Ir jie sakė: „Ar iš tikrųjų tik per Mozę VIEŠPATS kalbėjo? Argi jis nekalbėjo ir per mus?“ O VIEŠPATS tai girdėjo.
3(Na, o tas vyras Mozė buvo labai romus, labiau už visus žmones, esančius ant žemės paviršiaus.)
4Ir VIEŠPATS staiga tarė Mozei, Aaronui ir Mirjamai: „Jūs trys išeikite prie susirinkimo padangtės“. Ir jie trys išėjo.
5Ir VIEŠPATS nužengė debesies stulpe, atsistojo padangtės duryse ir pašaukė Aaroną ir Mirjamą; ir juodu išėjo.
6Ir jis tarė: „Klausykite dabar mano žodžių; jei bus pranašas tarp jūsų, aš, VIEŠPATS, regėjime jam apsireikšiu, sapne jam kalbėsiu.
7Ne toks mano tarnas Mozė, kuris yra ištikimas visuose mano namuose.
8Burna į burną kalbėsiu su juo, aiškiai, o ne paslaptingais žodžiais; jis matys VIEŠPATIES pavidalą; tai kodėl jūs nebijote kalbėti prieš mano tarną Mozę?“
9Ir VIEŠPATIES pyktis užsidegė prieš juos; ir jis nuėjo.
10Ir debesis pasišalino nuo padangtės; ir štai Mirjama tapo raupsuota, balta kaip sniegas; ir Aaronas pažvelgė į Mirjamą, ir štai ji buvo raupsuota.
11Ir Aaronas tarė Mozei: „O, mano viešpatie, meldžiu tave, neuždėk ant mūsų nuodėmės, kuria mes kvailai padarėme ir kuria nusidėjome.
12Tenebūna ji kaip mirusysis, kurio kūnas, jam išeinant iš savo motinos įsčių, pusiau sunykęs“.
13Ir Mozė šaukė VIEŠPAČIUI, sakydamas: „O, Dieve, pagydyk ją dabar, meldžiu tave“.
14O VIEŠPATS tarė Mozei: „Jei jos tėvas būtų tik spjovęs jai į veidą, argi ji nesigėdytų septynias dienas? Ji tebūna uždaryta septynioms dienoms už stovyklos, o po to ji vėl tebus priimta“.
15Ir Mirjama buvo uždaryta už stovyklos septynias dienas; o tauta nekeliavo, kol Mirjama nebuvo vėl parvesta.
16O po to tauta pasitraukė iš Haceroto ir stovyklavo Parano dykumoje.