1Ir VIEŠPATS kalbėjo Mozei, sakydamas:
2„Pasiųsk vyrus, kad jie ištirtų Kanaano šalį, kurią aš duodu Izraelio vaikams; siųsk iš kiekvienos jų tėvų genties po vyrą, kad kiekvienas būtų valdovas jų tarpe“.
3Ir Mozė pagal VIEŠPATIES įsakymą išsiuntė juos iš Parano dykumos; visi tie vyrai buvo Izraelio vaikų galvos.
4O šitie buvo jų vardai: iš Rubeno genties – Zakūro sūnus Šamūva;
5iš Simeono genties – Horio sūnus Šafatas;
6iš Judos genties – Jefunės sūnus Kalebas;
7iš Isacharo genties – Juozapo sūnus Igalas;
8iš Efraimo genties – Nūno sūnus Ošėja;
9iš Benjamino genties – Rafuvo sūnus Paltis;
10iš Zebulono genties – Sodžio sūnus Gadielis;
11iš Juozapo genties, būtent iš Manaso genties, – Susio sūnus Gadis;
12iš Dano genties – Gemalio sūnus Amielis;
13iš Ašero genties – Mykolo sūnus Setūras;
14iš Naftalio genties – Vofsio sūnus Nachbis;
15iš Gado genties – Machio sūnus Geuelis.
16Šitie yra vardai vyrų, kuriuos Mozė išsiuntė šalies iššnipinėti. O Nūno sūnų Ošėją Mozė praminė Jozue.
17Ir Mozė išsiuntė juos Kanaano šalies iššnipinėti, ir jiems tarė: „Eikite aukštyn tuo keliu į pietus ir užlipkite į kalną;
18ir apžiūrėkite šalį, kokia ji yra; ir tautą, kuri joje gyvena: ar jie stiprūs, ar silpni, mažai jų ar daug;
19ir kokia yra šalis, kurioje jie gyvena: ar gera, ar bloga; ir kokie miestai, kuriuose jie gyvena: ar palapinėse, ar tvirtovėse;
20ir kokia yra žemė: ar ji riebi, ar liesa, ar joje yra medžių, ar ne. Ir būkite drąsūs ir parneškite iš tos žemės vaisių“. Na, o metas buvo pirmųjų prinokusių vynuogių metas.
21Taigi jie nuėjo aukštyn ir ištyrė šalį nuo Cino dykumos iki Rehobo, kur ateinama į Hamatą.
22Ir jie kilo pietų puse ir atėjo į Hebroną; kur buvo Ahimanas, Šešajas ir Talmajas, Anako vaikai (na, o Hebronas buvo pastatytas septyneriais metais anksčiau už Coaną Egipte).
23Ir jie atėjo prie Eškolo upelio ir iš ten nupjovė šaką su viena keke vynuogių, ir jie ją nešė dviese ant lazdos; ir jie nešė granatų ir figų.
24Ta vieta buvo pavadinta Eškolo upeliu dėl vynuogių kekės, kurią Izraelio vaikai iš ten nupjovė.
25Ir jie sugrįžo iš šalies tyrinėjimo po keturiasdešimties dienų.
26Ir jie nuėjo ir atvyko pas Mozę, Aaroną ir visą Izraelio vaikų susirinkimą, į Parano dykumą, į Kadešą; ir parnešė žinią jiems ir visam susirinkimui, ir jiems parodė šalies vaisių.
27Ir jie jam pasakojo, tardami: „Mes atvykome į šalį, į kurią mus siuntei, ir ji tikrai plūsta pienu ir medumi; ir šis yra jos vaisius.
28Tačiau stipri yra tauta, gyvenanti toje šalyje, ir miestai apsupti sienomis ir labai dideli; o be to, ten matėme Anako vaikus.
29Amalekiečiai gyvena pietų šalyje; o hetitai, jebusiečiai ir amoritai gyvena kalnuose; o kanaaniečiai gyvena prie jūros ir palei Jordano krantą“.
30Ir Kalebas nuramino tautą Mozės priešakyje ir tarė: „Tikrai kilkime ir ją pasisavinkime; nes mes esame visiškai pajėgūs ją nugalėti“.
31Bet vyrai, ėję su juo aukštyn, sakė: „Mes nepajėgūs eiti aukštyn prieš tą tautą, nes jie yra stipresni už mus“.
32Ir jie atnešė Izraelio vaikams blogą atsiliepimą apie tą šalį, kurią jie buvo ištyrę, sakydami: „Žemė, kurią perėjome, kad ją ištirtume, yra žemė, kuri suryja savo gyventojus; o visa tauta, kurią joje matėme, yra didelio ūgio žmonės.
33Ir ten matėme milžinus, Anako sūnus, kilusius iš milžinų; o mes savo pačių akyse buvome kaip žiogai, ir tokie buvome jų akyse“.