1Vargas tiems, kurie sumano neteisybę ir daro pikta savo lovose! Rytui išaušus jie tai įvykdo, nes tai yra jų rankos galioje.
2Jie geidžia laukų ir paima juos smurtu, geidžia namų ir atima juos; taip jie engia žmogų ir jo namus, tai yra, žmogų ir jo paveldą.
3Todėl taip sako VIEŠPATS: „Štai prieš šitą šeimą aš sumanau nelaimę, iš kurios neištrauksite savo sprandų; ir nevaikščiosite išdidžiai; nes šis laikas yra piktas“.
4Tą dieną imsis prieš jus palyginimo ir raudos graudulingą raudą, ir sakys: „Mes esame visiškai apiplėšti; jis pakeitė mano tautos dalį; kaip jis atėmė ją iš manęs! Nusigręždamas jis padalijo mūsų laukus“.
5Todėl tu neturėsi nei vieno, burtu metančio virvę VIEŠPATIES susirinkime.
6„Nepranašaukite“, – sako jie pranašaujantiems; jie nepranašaus jiems, kad jie neprisiimtų gėdos.
7O jūs, vadinami Jokūbo namais! Ar VIEŠPATIES dvasia apribota? Ar tai jo darbai? Argi mano žodžiai nedaro gera tam, kuris vaikšto tiesiai?
8Neseniai mano tauta pakilo kaip priešas; jūs nutraukiate apsiaustą su drabužiu nuo saugiai praeinančių, nenusiteikusių kariauti.
9Mano tautos moteris išvarėte iš geistinų jų namų; iš jų vaikų amžiams atėmėte mano šlovę.
10Kelkitės ir išeikite; nes tai ne jūsų poilsio vieta; nes ji suteršta, ji jus sunaikins skaudžiu naikinimu.
11Jei kas vaikščiodamas melo dvasioje meluotų, sakydamas: „Aš tau pranašausiu apie vyną ir apie stiprų gėrimą“, tas bus šitos tautos pranašas.
12Aš tikrai surinksiu tave visą, o Jokūbai; tikrai surinksiu Izraelio likutį; surinksiu juos kaip Bocros avis, kaip kaimenę jų aptvaro viduryje; jie sukels didelį triukšmą dėl žmonių daugybės.
13Pralaužėjas atėjo aukštyn priekyje jų; jie prasilaužė, praėjo pro vartus ir išėjo pro juos; jų karalius eis pirma jų, o VIEŠPATS jų priekyje.