1VIEŠPATIES žodis, kuris atėjo morešetui Michėjui – kurį jis matė apie Samariją ir Jeruzalę – Judos karalių Jotamo, Ahazo ir Chezekijo dienomis.
2Klausykitės, visos tautos; klausykis, o žeme ir visa, kas joje; ir Viešpats DIEVAS tebūna liudytojas prieš jus, Viešpats iš savo šventosios šventyklos.
3Nes štai VIEŠPATS išeina iš savo vietos, nusileis ir žengs žemės aukštumomis.
4Kalnai sutirps po juo ir slėniai skilinės kaip vaškas nuo ugnies, kaip vandenys, besiliejantys žemyn nuo skardžio.
5Visa tai dėl Jokūbo nusižengimo ir dėl Izraelio namų nuodėmių. Kas yra Jokūbo nusižengimas? Ar ne Samarija? Ir kas yra Judos aukštumos? Ar ne Jeruzalė?
6„Todėl aš paversiu Samariją lauko krūva, vynuogyno sodinimu; ir išpilsiu jos akmenis į slėnį ir atidengsiu jos pamatus.
7Visi raižyti jos atvaizdai bus sutrupinti, visi jos užmokesčiai bus sudeginti ugnimi, ir visus jos stabus aš suniokosiu; nes ji juos surinko iš paleistuvės užmokesčio, ir jie sugrįš į paleistuvės užmokestį“.
8Todėl aš verksiu ir kauksiu, aš vaikščiosiu apiplėštas ir nuogas; aš verksiu kaip slibinai ir raudosiu kaip pelėdos.
9Nes jos žaizda neišgydoma; nes ji pasiekė Judą, pasiekė mano tautos vartus – Jeruzalę.
10Neskelbkite to Gate, visai neverkite; Afros namuose voliokitės dulkėse.
11Praeik, Šafyro gyventojau, savo apnuoginta gėda; Canano gyventojas neišėjo į Bet-Ecelio gedulą; jis gaus iš jūsų savo paramą;
12nes Maroto gyventojas atidžiai laukė gero; tačiau pikta nusileido nuo VIEŠPATIES į Jeruzalės vartus.
13O Lachišo gyventojau, pririšk vežimą prie greito gyvulio; jis yra nuodėmės pradžia Siono dukrai; nes tavyje atrasti Izraelio nusižengimai.
14Todėl tu duosi dovanas Morešet-Gatui; Achzibo namai bus apgaulė Izraelio karaliams.
15Dar atvesiu pas tave paveldėtoją, o Marešos gyventojau; jis ateis į Adulamą, Izraelio šlovę.
16Pasidaryk plikę, nusikirpk dėl savo mielų vaikų; praplatink savo plikę kaip erelis; nes jie nuėjo iš tavęs nelaisvėn.