Jonah 4
1 Bet Jonai tai be galo nepatiko, ir jis buvo labai supykęs.
2 Jis meldėsi VIEŠPAČIUI ir sakė: „Meldžiu, o VIEŠPATIE, argi aš tai nesakiau, kai dar buvau savo krašte? Todėl aš pirma ir bėgau į Taršišą; nes žinojau, kad tu esi maloningas Dievas ir gailestingas, lėtas pykti, didžiai geras ir apsigalvoji dėl pikto.
3 Todėl dabar, o VIEŠPATIE, meldžiu tave, atimk iš manęs mano gyvybę; nes man geriau mirti negu gyventi“.
4 Tada VIEŠPATS tarė: „Ar tu gerai darai pykdamas?“
5 Taigi Jona išėjo iš miesto, atsisėdo rytinėje miesto pusėje, ten pasidarė pastogę ir sėdėjo po ja šešėlyje, kol pamatysiąs, kas atsitiks miestui.
6 Ir VIEŠPATS Dievas paruošė moliūgą ir jį išaugino viršum Jonos, kad jis būtų šešėlis virš jo galvos, kad jį išvaduotų iš sielvarto. Taigi Jona nepaprastai džiaugėsi moliūgu.
7 Bet kitą dieną, aušrai brėkštant, Dievas paruošė kirmėlę, ir ji pakando moliūgą, kad tas nudžiūvo.
8 Ir saulei patekėjus įvyko, kad Dievas paruošė smarkų rytų vėją; ir saulė spigino Jonos galvą, kad jis alpo ir geidė savyje mirties, ir sakė: „Geriau man mirti negu gyventi“.
9 Ir Dievas tarė Jonai: „Ar tu gerai darai pykdamas dėl moliūgo?“ O jis tarė: „Aš gerai darau pykdamas, net iki mirties“.
10 Tada VIEŠPATS tarė: „Tau gaila moliūgo, dėl kurio tu netriūsei ir kurio neauginai, kuris per vieną naktį išaugo ir per vieną naktį pražuvo;
11 o argi aš neturėčiau gailėtis Ninevės, to didelio miesto, kuriame yra daugiau negu šimtas dvidešimt tūkstančių žmonių, nemokančių atskirti savo dešinės nuo savo kairės, ir taip pat daugybė galvijų?“