Bible

1 Ir antrą kartą VIEŠPATIES žodis atėjo Jonai, sakydamas: 2 „Kelkis, eik į Ninevę, į tą didelį miestą, ir skelbk jai tą skelbimą, kurį tau įsakiau“. 3 Taigi Jona pagal VIEŠPATIES žodį pakilo ir nuėjo į Ninevę. Na, o Ninevė buvo nepaprastai didelis miestas, trijų dienų kelionės. 4 Ir Jona pradėjo įeiti į miestą, vienos dienos kelionę, ir jis šaukė, sakydamas: „Dar keturiasdešimt dienų, ir Ninevė bus sunaikinta“. 5 Taigi Ninevės tauta patikėjo Dievu, paskelbė pasninką ir nuo jų didžiausio iki jų mažiausio apsivilko ašutinėmis. 6 Nes žodis atėjo iki Ninevės karaliaus, ir jis pakilo iš savo sosto, nusivilko savo rūbą, apsidengė ašutine ir atsisėdo pelenuose. 7 Ir jis liepė pagarsinti ir paskelbti Ninevėje karaliaus ir jo kilmingųjų įsaku, sakant: „Nei žmonės, nei gyvuliai, nei bandos, nei kaimenės nieko teneragauja; jie tenesigano ir tenegeria vandens; 8 bet žmonės ir gyvuliai teapsidengia ašutinėmis ir stipriai tesišaukia Dievo; taip, kiekvienas tenusigręžia nuo savo pikto kelio ir nuo savo rankų smurto. 9 Kas žino, gal Dievas apsigręš ir gailėsis, ir nusigręš nuo savo smarkaus pykčio, kad mes nepražūtume?“ 10 Ir Dievas pamatė jų darbus, kad jie nusigręžė nuo savo pikto kelio; ir Dievas gailėjosi dėl pikto, kurį jis sakė jiems padarysiąs; ir jis jo nepadarė.