1Ir antrą kartą VIEŠPATIES žodis atėjo Jonai, sakydamas:
2„Kelkis, eik į Ninevę, į tą didelį miestą, ir skelbk jai tą skelbimą, kurį tau įsakiau“.
3Taigi Jona pagal VIEŠPATIES žodį pakilo ir nuėjo į Ninevę. Na, o Ninevė buvo nepaprastai didelis miestas, trijų dienų kelionės.
4Ir Jona pradėjo įeiti į miestą, vienos dienos kelionę, ir jis šaukė, sakydamas: „Dar keturiasdešimt dienų, ir Ninevė bus sunaikinta“.
5Taigi Ninevės tauta patikėjo Dievu, paskelbė pasninką ir nuo jų didžiausio iki jų mažiausio apsivilko ašutinėmis.
6Nes žodis atėjo iki Ninevės karaliaus, ir jis pakilo iš savo sosto, nusivilko savo rūbą, apsidengė ašutine ir atsisėdo pelenuose.
7Ir jis liepė pagarsinti ir paskelbti Ninevėje karaliaus ir jo kilmingųjų įsaku, sakant: „Nei žmonės, nei gyvuliai, nei bandos, nei kaimenės nieko teneragauja; jie tenesigano ir tenegeria vandens;
8bet žmonės ir gyvuliai teapsidengia ašutinėmis ir stipriai tesišaukia Dievo; taip, kiekvienas tenusigręžia nuo savo pikto kelio ir nuo savo rankų smurto.
9Kas žino, gal Dievas apsigręš ir gailėsis, ir nusigręš nuo savo smarkaus pykčio, kad mes nepražūtume?“
10Ir Dievas pamatė jų darbus, kad jie nusigręžė nuo savo pikto kelio; ir Dievas gailėjosi dėl pikto, kurį jis sakė jiems padarysiąs; ir jis jo nepadarė.