1Ir jam išeinant iš šventyklos, vienas iš jo mokinių jam sako: „Mokytojau, žiūrėk, kokie akmenys ir kokie čia pastatai!“
2O Jėzus atsakydamas jam tarė: „Ar matai šituos didžiulius pastatus? Čia neliks akmens ant akmens, kurie nebūtų išgriauti“.
3Ir kai jis sėdėjo ant Alyvų kalno priešais šventyklą, Petras, Jokūbas, Jonas ir Andriejus klausė jo asmeniškai:
4„Pasakyk mums, kada tai bus? Ir koks bus ženklas, kai visa tai išsipildys?“
5Ir Jėzus jiems atsakydamas pradėjo kalbėti: „Žiūrėkite, kad niekas jūsų nesuklaidintų;
6nes daugelis ateis mano vardu, sakydami: ‘Aš esu Kristus ’, ir daugelį suklaidins.
7Ir kai girdėsite apie karus ir karų gandus, nepradėkite nerimauti, nes tai turi būti; bet dar ne galas.
8Nes tauta sukils prieš tautą ir karalystė prieš karalystę; ir bus žemės drebėjimų įvairiose vietose, ir bus badmečių ir neramumų – šie yra sielvartų pradžios.
9Bet žiūrėkitės, nes jie atiduos jus taryboms; ir jūs būsite mušami sinagogose, ir dėl manęs jus atves valdytojų ir karalių akivaizdon dėl liudijimo prieš juos.
10Ir evangelija pirmiausia turi būti paskelbta tarp visų tautų.
11Bet kai jie ves jus ir jus atiduos, nesirūpinkite iš anksto, ką kalbėsite, nei iš anksto apgalvokite; bet, kas jums bus tą valandą duota, tai kalbėkite; nes tai ne jūs, kurie kalbate, bet Šventoji DVASIA.
12Na, o brolis išduos brolį mirčiai ir tėvas – sūnų; ir vaikai sukils prieš savo tėvus ir padarys, kad jie būtų nužudyti.
13Ir dėl mano vardo jūsų nekęs visi; bet kas ištvers iki galo, tas bus išgelbėtas.
14Bet kai pamatysite per pranašą Danielių kalbėtą suniokojimo bjaurastį, stovinčią ten, kur ji neturėtų (tas, kas skaito, tesupranta), tuomet tie, kurie bus Judėjoje, tebėga į kalnus;
15o kas bus ant namo viršaus, tenelipa žemyn į namą ir teneįeina vidun ko nors pasiimti iš savo namo;
16o kas ant lauko, tenegrįžta pasiimti savo drabužio.
17Bet vargas nėščioms ir žindančioms tomis dienomis!
18Ir melskitės, kad jums netektų bėgti žiemą.
19Nes tomis dienomis bus toks suspaudimas, kokio nebuvo nuo sutvėrimo, kurį Dievas sutvėrė, pradžios iki šio laiko ir nebebus.
20Ir jei Viešpats nebūtų sutrumpinęs tų dienų, neišsigelbėtų nei vienas kūnas; bet dėl išrinktųjų, kuriuos jis išsirinko, jis sutrumpino tas dienas.
21Ir tada, jei kas nors jums sakys: ‘Štai čia Kristus!’ arba ‘Štai, jis tenai!‘ – netikėkite juo;
22nes iškils netikrų kristų ir netikrų pranašų ir rodys ženklus bei stebuklus, kad suviliotų, jei įmanoma, net išrinktuosius.
23Bet jūs saugokitės: štai pasakiau jums viską iš anksto.
24Bet tomis dienomis, po ano suspaudimo, saulė užtems, ir mėnulis nebeduos savo šviesos,
25ir dangaus žvaigždės kris, ir jėgos, kurios yra danguje, bus sudrebintos.
26Ir tada jie pamatys žmogaus Sūnų, ateinantį debesyse su didžia jėga bei šlove.
27Ir tuomet jis pasiųs savo angelus ir surinks savo išrinktuosius iš keturių vėjų, nuo tolimiausio žemės pakraščio iki tolimiausio dangaus pakraščio.
28Pasimokykite palyginimo iš figmedžio: kai jo šaka suminkštėja ir išleidžia lapus, jūs žinote, kad vasara yra arti;
29taip pat ir jūs – kai pamatysite šitai vykstant, žinokite, kad tai yra arti, prie durų.
30Iš tiesų sakau jums, kad ši karta nepraeis, kol visa tai neįvyks.
31Dangus ir žemė praeis, bet mano žodžiai nepraeis.
32Bet anos dienos ir valandos niekas nežino, ne, nei angelai, kurie yra danguje, nei Sūnus, bet tik Tėvas.
33Saugokitės, budėkite ir melskitės, nes jūs nežinote, kada yra laikas.
34Nes žmogaus Sūnus yra kaip žmogus, vykstantis į tolimą kelionę, kuris paliko savo namus ir davė valdžią savo tarnams ir kiekvienam savąjį darbą ir įsakė durininkui budėti.
35Todėl budėkite, nes nežinote, kada namų valdovas ateina: vakare ar vidurnakty, ar gaidžiui giedant, ar ryte;
36kad netikėtai atėjęs jis neužtiktų jūsų miegančių.
37Ir ką jums sakau, aš sakau visiems – budėkite“.